Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didelis Lietuvos kolchozas: žemė – ir visų, ir niekieno

Renginio akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Didelis Lietuvos kolchozas: žemė – ir visų, ir niekieno
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Žemės įsigijimo saugiklių įstatymai gali ne tik apsunkinti žemės įsigijimą, bet ir pabloginti smulkių ūkininkų padėtį. Dažnai jie, pirkdami žemę ar tiesiog pritrūkę apyvartinių lėšų, skolinasi iš bankų, mainais į paskolą užstatydami savo dirbamą žemę. Tačiau, jeigu Seime bus priimti dabar svarstomi įstatymai, pasiskolinti ūkininkams bus praktiškai neįmanoma.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių įstatymai, kurie pamažu skinasi kelią Seime, jokių išimčių finansų įstaigoms nenumato. Tai reiškia, kad bankai, pirkdami ar perimdami žemę, turi atitikti visus įstatymuose numatytus reikalavimus – trejus metus dirbti žemę, mokėti lietuvių kalbą, būti įsikūrę netoli tos žemės, įsipareigoti dirbti žemę penkerius metus nuo jos perėmimo ir pan. Bankai, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, taip pat negali turėti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Akivaizdu, kad daugelį šių reikalavimų bankams atitikti bus sunku, tačiau Seime svarstomuose įstatymų projektuose išimčių bankams nėra numatyta. Tai reiškia, kad bankai neskubės iš ūkininko priimti žemės kaip užstato, nes nėra aišku, kaip tą žemę bankai galės periimti.

„Ką reikėtų teisiškai daryti su tuo užstatu, jeigu negali jo perimti? Yra toks neapibrėžtumas“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Daugiau apie žemės įsigijimo saugiklius galite sužinoti paskaitę 15min.lt straipsnius: Tautos nuo žagrės saugikliai: dirbamos žemės nusipirkti galės tik iki panagių juodumo dirbantys lietuviaiSeimas atiduoda žemę kurmiams: jos įsigyti negalės ne tik užsieniečiai, bet ir tikri lietuviai.

Skolintis įkeičiant žemę – populiaru

Redo Vilimo/BFL nuotr./Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
Redo Vilimo/BFL nuotr./Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas

S.Kropas 15min.lt sakė, kad ūkininkai nevengia skolintis iš bankų, kaip garantą užstatydami savo dirbamą žemę.

„Ūkininkui, ypač užsiimančiam sezonine veikla, pavasarį tenka nemažai skolintis ir trąšoms, ir sėkloms, ir sodinimo priemonėms. Jis skolinasi, įkeisdamas gaunamas išmokas už žemę, ir taip gali dar papildomai gauti palankiomis sąlygomis kreditą ir subalansuoti finansų srautus. Jeigu turtas tampa mažiau patrauklus, tai šita galimybė bus taip pat mažiau naudojama“, – sakė S.Kropas.

Ūkininkui, ypatingai užsiimančiam sezonine veikla, pavasarį tenka nemažai skolintis ir trąšoms, ir sėkloms, ir sodinimo priemonėms, – sakė S.Kropas.

Kęstutis Juščius, ūkininkas, bendrovės „Baltic Champs Group“, tapusios pagrindine „Agrowill“ akcininke, savininkas, sakė, kad sunkiau iš bankų bus gauti ne tik apyvartinių lėšų, bet ir ūkis bus modernizuojamas lėčiau.

„Sustos tokie projektai, kurie galėtų efektyvinti žemės ūkį. Be kapitalo pritraukimo į žemės ūkį, tai jis pats iš savęs, patikėkit, nepadarys kažko iš dangaus“, – 15min.lt sakė K.Juščius. Jis pabrėžė, kad maži ūkininkai savo lėšomis daug padaryti negali, todėl tiek apyvartinių lėšų, tiek pinigų, reikalingų modenizacijai, tenka skolintis iš bankų.

Tačiau bankai, S.Kropo teigimu, ne itin norės dirbti su sunkiai parduodama žeme: „Klausimas labai apriboja likvidumą. Kuo mažiau likvidus turtas, tuo mažiau jis yra patrauklus kaip užstatas. Natūralu, kad čia kuo daugiau tų ribojimų ir kuo mažiau galimybių įsigyti, tuo mažiau potencialių klientų, tai mažėja galimybės įsigyti iš banko imant kreditą.

Krizės laikotarpiu žemė buvo pakankamai patrauklus objektas kreditavimui, nes vien išmokos, neįdedant labai didelių pastangų, duodavo reikiamą grąžą. Ūkininkas galėjo skolintis papildomai dar ir apyvartinėmis lėšomis, įkeisdamas tos žemės išmokas. Tam, kas disponuoja ta žeme ūkiniais tikslais, ją dirba, tai yra labai naudingas būdas pasinaudoti finansiniais ištekliais.“

Tačiau saugikliai, paverčiantys žemę nelikvidžiu turtu, skolinimąsi iš bankų pavers iššūkiu.

Įsigyti žemės bus sunkiau

Sklypą norintis pirkti ūkininkas tą gali padaryti ir neturėdamas visos tam reikalingos sumos – bankas ūkininkui skolina pinigų mainais į tai, kad ūkininkas bankui užstato žemę. Tačiau dabar didesnio nei 10 hektarų sklypo įsigijimas skolintomis lėšomis bus kur kas painesnis.

Audriaus Bagdono/BFL nuotr./Ūkininkauti bus sunkiau
Audriaus Bagdono/BFL nuotr./Ūkininkauti bus sunkiau

„Aišku, kad tai pablogins situaciją. Žemės įkeitimas bankams pasidarys sunkesnis. Jeigu jau tariesi su savininku ir nori tą žemę įsigyti, bet neturi pinigų tuo metu, tai bankui norėsi šitą  sklypą įkeisti iškart, bet prasidės visi susirašinėjimai. Kol bankas nežinos, kad tikrai galės pirkėjas nupirkti iš to žmogaus žemę, kol nepraeis visos biurokratinės mašinos, neduos paskolos“, – 15min.lt sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskas.

Jeigu daiktas yra nelikvidus, tai bankas neima jo kaip užstato. Arba jis jį įvertina taip mažai, vos 20-30 proc. tikros vertės, – sakė K.Juščius.

Jeigu bankai vis dėlto sutiktų įkeisti sklypą, gali būti, kad jis bus smarkiai nuvertintas.

„Jeigu daiktas yra nelikvidus, tai bankas neima jo kaip užstato. Arba jis jį įvertina taip mažai, vos 20-30 proc. tikros vertės. Smulkūs ūkininkai be bankų tos žemės tikrai niekada niekaip nenupirks, nes jie neturi sukaupę tiek kapitalo“, – sakė K.Juščius.

Pasak S.Kropo, žemės pirkimo ir pardavimo ribojimas neigiamai paveiks visą žemės ūkį.

„Tiek žemės ūkio bendrovės, tiek stambesni ūkininkai jau ir taip turi bėdos dėl 500 hektarų ribojimo. Jis taikomas ir kredito įstaigoms. Išdavus daugiau paskolų, auga rizika, kad gali kilti problemų, jeigu reikėtų periimti tą turtą. Papildomi pardavimų ribojimai turės pakankamai komplikuotą skolinimą“, – sakė S.Kropas. Bankai jau dabar negali kaip užstato paimti daugiau nei 500 hektarų žemės. O, žemei tapus sunkiai parduodama, bankai į ją kaip užstatą žiūrės dar atsargiau.

Sunkiau pirkti, sunkiau ir parduoti

Nors kai kurie užsieniečių Lietuvoje laukia tikėdami, kad smarkiai pakils žemės kainos, iš tiesų gali nutikti priešingai. Įvedus žemės įsigijimo saugiklius, sumažės ir potencialių jos pirkėjų ratas. Todėl, tikėtina, kris ir jos kaina.

„Žemės rinka bus visiškai apribota. Tarkime, jūs parduodate turtą ir vietoje to, kad galėtumėte įdėti skelbimą į laikraštį, jūs turite pirmiausia ją savo kaimynams pasiūlyti, kurie, natūralu, nepasiūlys aukščiausios kainos, o ji bus tokia, kokia jiems bus tinkama“, – 15min.lt sakė „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Valdas Bagavičius.

Praktiškai neįmanoma bus parduoti ir, pavyzdžiui, 1000 hektarų žemės valdančią įmonę.

„Visa ūkio instrastruktūra, technika, Europos Sąjungos parama buvo orientuota į tam tikrą ūkio dydį, pavyzdžiui, 1000 hektarų. Tai verslo modelis buvo pritaikytas 1000 hektarų. Natūralu, kad nei technika, nei kažkokia infrastruktūra, nei kreditai negalėtų būti aptarnaujami kitokiam žemės kiekiui. Dabar jos pardavimas reikštų, kad tokia bendrovė, jeigu žemės savininkai pageidautų parduoti savo žemes, būtų išdraskyta“, – sakė V.Bagavičius.

Tarkime, jūs parduodate turtą ir vietoje to, kad galėtumėte įdėti skelbimą į laikraštį, jūs turite pirma ją savo kaimynams pasiūlyti, kurie, natūralu, nepasiūlys aukščiausios kainos, – aiškino V.Bagavičius.

Kadangi vienas asmuo ir su juo susiję asmenys negali kartu valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės, niekas negali ir nusipirkti įmonės, valdančios 1000 hektarų žemės, – ją turėtų pirkti keli niekaip nesusiję asmenys.

„Įstatymo kūrėjai, tarsi deklaruodami siekį, kad reikia nustatyti efektyvią žemės panaudojimo tvarką, yra nusiteikę prieš žemės ūkio bendroves ir ūkininkus. Įstatymai žemės ūkio bendroves susmulkintų kiek įmanoma ir aš drįsčiau teigti, labai smarkiai susilpnintų valstybės mokestinę bazę. Žemės ūkio sektorius sukuria tikrai didelę dalį bendrojo vidaus produkto. Mums tikrai atrodo nesuprantamas toks žemės saugiklių įstatymas, kuriuo siekiama ne padaryti rinką ir ją suefektyvinti, bet priešingai – paimti rinką ir pradėti dirbtiniu būdu skaldyti“, – sakė V.Bagavičius.

Seime – ir nacionalizacijos iniciatyvos

Nuo šių metų sausio pirmosios įsigaliojo įstatymas, numatantis, kad asmuo ir su juo susiję asmenys negali turėti daugiau nei 500 hektarų žemės. Tačiau įstatymas netaikomas atgaline data – tai yra, jeigu 500 hektarų ar daugiau žemės valdantis asmuo žemę įsigijo iki sausio pirmosios, iš jo žemė atimama nebus.

Penktadienį parlamentaras Petras Gražulis ir grupė Seimo narių užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo atimti žemę ir iš iki 2014 metų ją įsigijusių asmenų.

Mes esame užaugę laikais, kai žiemą rodydavo Tadą Blindą, o vasarą – kapitoną Tenkešą. Ir mes užaugome toje sąmonėje, kad atėjo svieto lygintojas, išmušė su bizūnu, kelnes numovė kažkam, – sakė K.Juščius.

„Jeigu asmuo įsigyja ar yra anksčiau įgijęs daugiau žemės ūkio paskirties žemės, kaip 500 ha, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia viešą aukcioną dėl paimto žemės ploto pardavimo. Viešo aukciono metu surinktos lėšos išmokamos valstybės nuosavybėn paimto žemės ploto savininkui“, – rašoma įstatymo projekte.

Po tokiu žemės nacionalizaciją įteisinančiu projektu pasirašė 7 Seimo nariai: Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, Valdas Vasiliauskas, Jonas Varkala, Kazys Starkevičius, Algis Strelčiūnas, Naglis Puteikis, Remigijus Ačas.

Tiesa, pirmadienį buvęs žemės ūkio ministras konservatorius K.Starkevičius jau teigė nepasirašęs po tokiu projektu.

„Mes esame užaugę laikais, kai žiemą rodydavo Tadą Blindą, o vasarą – kapitoną Tenkešą. Ir mes užaugome toje sąmonėje, kad atėjo svieto lygintojas, išmušė su bizūnu, kelnes numovė kažkam. Dalis tautos taip ir mąsto – reikia atimti iš tų, kurie uždirba, nacionalizuoti. Politikai nori pašokti tai tautos daliai, būti populistai“, – sakė K.Juščius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką