D. Ciolosas susitikime patvirtino, kad Lietuva gali tikėtis iki 70 proc. išankstinių kompensacijų už patiriamus nuostolius dėl žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją apribojimų. Jis pabrėžė, kad EK paramą koncentruos į labiausiai pažeidžiamus žemės ūkio sektorius, o tuo tarpu ES ir valstybės narės turi dėti pastangas, ieškodamos naujų rinkų žemės ūkio ir maisto produkcijos pardavimui.
Nuo š. m. rugpjūčio 7 d. Rusija įvedė importo draudimą daugumai žemės ūkio ir maisto produktų iš ES. „Eurostat“ duomenimis, vien Lietuvai tenka 20 proc. bendro ES metinio žemės ūkio produktų eksporto į Rusiją. Didelė dalis Lietuvos pieno ir mėsos sektorių produktų buvo išvežama į šią rinką: pieno produktų apie 30 proc., o galvijienos apie 50 proc. nuo bendro eksporto (vertine išraiška).
Šio embargo poveikį labai greitai pajuto Lietuvos žemdirbiai, kuriems pieno supirkimo kaina buvo mažinama net iki 40 proc., o galvijų – apie 20 proc. Gyvulininkystės ūkiai jau susiduria su sunkumais, nes išaugus pasiūlai ES vidaus rinkoje, pradeda kristi mėsos produktų kainos. Be to, Lietuvą toliau kamuoja Afrikinis kiaulių maras, kuris dar ženkliau blogina ir taip jau sudėtingą situaciją. Mūsų šalis kartu su kaimynėmis yra parengusi kiaulių maro prevencijos ir kontrolės bei židinių likvidavimo priemonių programą ir kreipsis į Europos Komisiją dėl lėšų skyrimo joms įgyvendinti.
Intervencinių pirkimų kainos yra daug mažesnes už šiuo metu esančias rinkoje: lieso pieno miltelių maždaug 50 proc., o sviesto netgi 70 proc. Todėl ši priemonė praktiškai nėra efektyvi.
Vertinant susidariusią situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje nekyla abejonių dėl to, kad būtina imtis priemonių, tinkamų krizinei situacijai atliepti.
Kaip vieną rinkos reguliavimo priemonių EK pasiūlė paramą už privatų sviesto, nugriebto pieno miltelių ir tam tikrų sūrių sandėliavimą bei patvirtino, kad sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinis supirkimas bus pratęstas iki šių metų pabaigos. Tačiau pažymėtina, kad intervencinių pirkimų kainos yra daug mažesnes už šiuo metu esančias rinkoje: lieso pieno miltelių maždaug 50 proc., o sviesto netgi 70 proc. Todėl ši priemonė praktiškai nėra efektyvi, nors klausimas dėl intervencinių kainų peržiūros buvo keliamas dar derantis dėl bendros žemės ūkio politikos reformos.
Lietuva prašo apsvarstyti kompensacijas ūkininkams dėl staigiai krentančių supirkimo kainų. Ji laikosi nuomonės, kad, sprendžiant šią problemą, turėtų būti vadovaujamasi solidarumo tarp valstybių narių principu ir atsižvelgta į tai, jog mūsų valstybei tenkantis Rusijos importo uždraudimo neigiamas poveikis šiuo metu yra vienas didžiausių lyginant su kitomis valstybėmis narėmis. 2014 m. rugsėjo 5 d. vykusioje neeilinėje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė paprašė 46 mln. eurų paramos tiesioginiams žemdirbių nuostoliams kompensuoti, tačiau pritarimo tokiai priemonei kol kas nėra.
Pažymėtina, kad 2011 m. EK, atsakydama į E-coli bakterijos sukeltą krizę daržovių sektoriuje, sureagavo greičiau nei per mėnesį ir ES žemdirbiams (Ispanijos, Lenkijos, Italijos, Olandijos, Vokietijos ūkininkams) buvo skirta 227 mln. eurų paramos.
