Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos Komisija išplėtė afrikiniu kiaulių maru užkrėstų zonų ribas

Kiaulių maras
BFL nuotr. / Kiaulių maras
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį Briuselyje Europos Komisijos (EK) Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto (SCoFCAH) Gyvūnų sveikatos ir gerovės skyriaus posėdyje priimtas mūsų šaliai labai svarbus sprendimas, kuriuo Lietuvoje, Latvijoje Estijoje ir Lenkijoje išplečiamos afrikiniu kiaulių maru užkrėstos ir padidintos rizikos teritorijos. Dokumentas įsigalios jį paskelbus oficialiame ES leidinyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujausiu sprendimu, Lietuvos teritorija, kaip ir kitų regiono valstybių, kuriose 2014 m. pasireiškė afrikinio kiaulių maro virusas, pagal riziką yra suskirstyta į regionus. Jų bendras plotas gerokai didesnis nei sausio mėnesį EK sprendimu patvirtintos teritorijos.

„Padėtis dėl afrikinio kiaulių maro Baltijos šalių regione ir Lenkijoje labai įtempta, beveik kasdien yra užregistruojami nauji ligos židiniai.

Ypač sudėtinga situacija Latvijoje, kur nugaišę afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai randami prie pat Lietuvos pasienio. Tad EK numatyta regionalizacija, t.y. afrikinio kiaulių maro paliestų valstybių suskirstymas į rizikos zonas, yra labai svarbus. Tik tokiu būdu galime išvengti apribojimų taikymo visai valstybei“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.

Pasak jo, priklausomai nuo to, į kurią zoną patenka, skirtingose Lietuvos vietovėse bus taikomos skirtingo griežtumo priemonės ir reikalavimai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Jonas Milius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Jonas Milius

„Vakar vykusiame posėdyje mums pavyko išsiderėti, kad šalyje nustatyta vadinamoji padidintos rizikos zona būtų kiek įmanoma mažesnė, o joje numatyti veiklos suvaržymai paliestų kiek galima mažesnę mūsų šalies kiaulių augintojų dalį. Pirminiame EK sprendimo projekte ši zona apėmė bene pusę mūsų šalies teritorijos, o tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva, net ir vienas rajonas jau didelė teritorija.

Be to, šiuo metu deramės dėl tam tikrų išlygų taikymo minėtose teritorijose. Norime išsiderėti, kad iš griežčiausiai kontroliuojamos 3-iosios zonos būtų galima vežti kiaules į skerdyklas, esančias už zonos ribų, o gautą kiaulieną pardavinėti vietinėje Lietuvos rinkoje“, – pabrėžė J. Milius.

Mums pavyko išsiderėti, kad šalyje nustatyta vadinamoji padidintos rizikos zona būtų kiek įmanoma mažesnė, o joje numatyti veiklos suvaržymai paliestų kiek galima mažesnę mūsų šalies kiaulių augintojų dalį.

EK patvirtintu sprendimu, valstybių, kuriose užregistruoti afrikinio kiaulių maro atvejai, teritorijos yra suskirstytos į 3 zonas.

Patys griežčiausi apribojimai taikomi į 3-ąją zoną patenkančioje teritorijoje, į kurią įtraukti rajonai, kur afrikinis kiaulių maras nustatytas kiaulių ūkiuose, bei su šiais rajonais besiribojančios vietovės.

Į šią zoną įtrauktos Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonų bei Visagino savivaldybės teritorijos. Šiuose rajonuose užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus, bus draudžiama išvežti ne tik į ES ir trečiąsias šalis, bet ir iš zonos ribų.  

Į 2-ąją zoną įtraukti tie užkrėstos teritorijos rajonai, kuriuose liga buvo nustatyta šernuose, ir su šiais rajonais besiribojančios vietovės, kuriose virusas gali plisti per šernus. Ši zona apima Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Rokiškio ir Trakų rajonų bei Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybes taip pat Alytaus ir Vilniaus miestų savivaldybių teritoriją.

Šiuose rajonuose užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus, atitinkamai paženklinus, bus galima naudoti tik vidaus prekybai, tačiau griežtai draudžiama išvežti į ES ar trečiąsias šalis. Įgyvendinus tam tikras sąlygas (biologinė sauga, oficiali veterinarinė priežiūra, kiaulių tyrimai) gyvas kiaules iš šios zonos bus galima perkelti auginti į fermas esančias už užkrėstos teritorijos ribų.

Į 1-ąją zoną (padidintos rizikos) yra įtrauktos teritorijos, kurios ribojasi su užkrėsta 2 –ąją zona ir kuriose išlieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp šernų. Į šią zoną įtrauktos: Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Kupiškio ir Biržų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Birštono savivaldybės, taip pat Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybės.

Į 1-ąją zoną (padidintos rizikos) zoną įtrauktuose rajonuose bus taikomi tam tikri apribojimai dėl prekybos gyvomis kiaulėmis, jei kiaules norima parduoti į teritorijas, neįtrauktas į jokią iš paminėtų zonų. Tokiu atveju kiaulių laikytojai privalės įgyvendinti šias sąlygas:

•     kiaulės turės būti laikomos tik biologinės saugos reikalavimus atitinkančiuose ūkiuose,

•     ūkiai mažiausiai 2 kartus per metus turės būti patikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų,

•     kiekvienai kiaulių siuntai turės būti atlikti laboratoriniai tyrimai dėl afrikinio kiaulių maro,

•     kiaulės ūkiuose turės būti laikomos nuo gimimo arba ne mažiau kaip 40 dienų,

•     prieš suformuojant siuntą, mažiausiai 30 dienų į ūkį neturės būti įvežamos kitos kiaulės,

•     sertifikuojant turės būti atliktos atitinkamos procedūros bei įrašai.

Svarbu, kad apribojimai prekybai kiauliena ar jos produktais šioje zonoje nebus taikomi.

Išvežti gyvus šernus, šernieną  ir jos gaminius į kitas ES ar trečiąsias šalis bus draudžiama iš visų į EK sprendimą įtrauktų Lietuvos teritorijų (1-osios, 2-osios ir 3-osios zonos). Tuo tarpu iš vietovių, nurodytų 1-osios zonos sąraše, Lietuvos rinkai galės būti tiekiami sumedžioti ir laboratorijoje dėl afrikinio kiaulių maro patikrinti ir neužsikrėtę šernai bei iš jų gauta produkcija.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką