Iš jų 67 proc. (148,594 tūkst. t) sudarė kviečių eksportas, kurie išvežti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Švediją ir Iraną (vidutinė kaina – 894 Lt už t). Miežiai (41,097 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Vokietiją ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 830,8 Lt už t), kvietrugiai (30,394 tūkst. t) – į Latviją, Vokietiją, Olandiją, Švediją ir Iraną (vidutinė kaina – 839,9 Lt už t), o rugiai (458,9 t) – į Latviją, Vokietiją ir Iraną (vidutinė kaina – 791,8 Lt už t) .
Rapsų 2013 m. sausio mėnesį, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, eksportuota 27,4 proc. mažiau – 8,349 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Lenkiją, Olandiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 1 604,1 Lt už t).
Nors praėjusių metų derlius eksportuojamas, ūkininkams jau kyla klausimų dėl ateinančio grūdų sezono, ko galima iš jo tikėtis. Analitikai prognozuoja, kad Europos Sąjungos šalyse grūdinių augalų derlius 2013 m. bus 0,6 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Lietuviai būsimojo derliaus prognozuoti dar neskuba – pavasario pradžia žieminiams javams ir rapsams itin pavojingas laikas.
Mūsų šalyje 2013 m. derliui užsėta 723,5 tūkst. ha žieminių augalų: 590,9 tūkst. ha javų ir 132,6 tūkst. ha rapsų. Lyginant su praėjusiu sezonu, žieminių javų pasėta 1 proc. mažiau, tačiau žieminių rapsų plotai padidėjo net 69 proc. Labai sumažėjo rugių ir miežių pasėlių plotai – atitinkamai 29 proc. ir 30 proc.
„Kadangi pasėlių plotai iš esmės nepasikeitė, manau, kad derlius turėtų būti panašus kaip ir praėjusiais metais. Reikia palaukti tikrojo pavasario, prognozuoti dar negalime. Besibaigianti žiema gali iškrėsti piktų pokštų, po atlydžio pašalti ir pridaryti nuostolių žemdirbiams. Kokio derliaus tikimės, aiškiau bus galima pasakyti, kai prasidės augalų vegetacija”, – teigė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
2012 m. grūdinių kultūrų derlingumas buvo rekordinis – 3,94 t/ha. Ankstesniais metais vidurkis siekdavo tik apie 2,9 t/ha. Pernai net ekologiniai ūkiai, nenaudojantys trąšų, džiaugėsi prikūlę 4 t/ha. R. Krasuckio manymu, panašaus derliaus galima tikėtis ir šiemet.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas prognozuoja mažesnį – 3,5 t/ha – derlingumą. Pasak jo, nors iš asociacijos narių nesulaukta nusiskundimų dėl iššalusių žieminių javų, palankia žiema dar džiaugtis per anksti.
Nemalonių staigmenų gali atnešti pavasario pradžia, kai dėl didelio dienos ir nakties temperatūrų skirtumo gali pradėti skilinėti žemė ir trūkinėti žiemkenčių šaknys. Vėliau pasėliams gali pakenkti pavasario sausra.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas nerimauja dėl vasarinių kviečių sėklos, kuri jau ruošiama sėjai. Kadangi grūdai buvo nuimti drėgni, sėkla gali būti užkrėsta arba jos pritrūkti.
Parengta pagal ŽŪMPRIS ir MŪ informaciją.
