15min skaitytojas pastebėjo, kad jo įsigytas „Krekenavos agrofirmos“ pagamintas kiaulienos kumpis yra pagamintas iš Ispanijoje augintos ir paskerstos kiaulės. Tačiau šis pavyzdys nėra išskirtinis – Lietuvos ūkininkai išaugina vos pusę šalyje suvalgomos kiaulienos, todėl natūralu, kad likusios pusės tenka dairytis užsienyje. Taip ant lietuvių pietų stalo atsiduria Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ar kitur Europoje augintos ir paskerstos kiaulės.
Kiaulės – iš Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos
„Krekenavos agrofirma“ prekiauja įvairiais gaminiais iš užsienyje augintų kiaulių. Tarkime, „Maxima“ prekybos centre Vilniuje pavyko rasti kiaulienos nugarinės (skersta Lenkijoje), lenkiškos kiaulienos mentės.
Užsienyje augintų kiaulių mėsa prekiauja ir prekybos tinklas „Rimi“ – nors visa šviežia sveriama kiauliena yra lietuviška, po „Rimi“ prekės ženklu dažniausiai supakuota nelietuviška mėsa. „Rimi“ Vilniuje radome ispaniškos kiaulienos nugarinės, vokiškos kiaulienos sprandinės, lenkiško kiaulienos kumpio, estiškos kiaulienos gabalėlių guliašui.
Minėtos įmonės, kaip įvairūs kiti Lietuvos mėsos perdirbėjai, privalo užsienyje pirkti skerdieną, mat Lietuvoje mėsos paprasčiausiai neužtenka – gyventojai suvalgo dvigubai daugiau nei Lietuvos ūkiai spėja užauginti kiaulių.
„Lietuva kiauliena, priešingai nei jautiena, neapsirūpina. Lietuva apsirūpina 50-60 proc. kiaulienos poreikio“, – 15min sakė Linas Grikšas, „Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius.
„Kadangi RIMI prekės ženklo produktai yra parduodami RIMI parduotuvėse visose Baltijos valstybėse, tad mes turime specifinius reikalavimus mūsų mėsos tiekėjui – ir dėl kokybės, ir dėl kiekio. Tad nėra daug mėsos tiekėjų, kurie galėtų patenkinti tokį poreikį už gerą kainą“, – 15min sakė „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Nepaisant to, kad Lietuvoje kiauliena yra deficitas, kiaulių augintojai didelės paklausos nejaučia. O ūkininkai, kurie augina kiaules trečiojoje maro zonoje, apskritai sunkiai randa pirkėją savo kiaulėms, nors jos ir yra visiškai sveikos.
Maras pakirto kiaulininkystę
Jeigu kiaulių maras pakerta nors vieną netoli didelio ūkio esančią kiaulę, didelių problemų turi ir kiaulių kompleksas – nors jo kiaulės ir yra sveikos, jis dažniausiai patenka į apsaugos zoną, o tai reiškia, kad kiaulieną gali realizuoti tik Lietuvoje, be to, mėsai taikomi atitinkami ženklinimo ir skerdimo reikalavimai.
Iš tokių ūkių „Krekenavos agrofirma“ mėsos neperka.
„Tie, kurie yra trečioje maro zonoje, iš tų mes neperkame. Ją turi ženklinti kitaip, pažymėti, kad iš tų zonų, atskirai skersti, atskirai pjaustyti, visiškai atskirti visus srautus“, – kalbėjo L.Grikšas.
Nors tokiuose ūkiuose auginamos kiaulės randa savo pirkėją, dažniausiai jų mėsa yra pigesnė. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko teigimu, tokia kiauliena yra 10-15 proc. pigesnė už ne maro zonose auginamą kiaulieną.
„Kiaulės iš trečios maro zonos gali būti realizuotos tik Lietuvos vidaus rinkoje su specialiu ženklinimu. Yra skerdyklų sąrašas, kurios yra patvirtintos skersti tokias kiaules. Kaip tik gavau iš ministerijos įsakymą dėl kainų skirtumo kompensavimo, nes ūkiai zonose gauna ženkliai mažesnę kainą ir dėl to iškyla grėsmė jų egzistencijai“, – 15min sakė A.Baravykas.
Lietuvoje šiemet buvo užfiksuoti 108 afrikinio kiaulių maro protrūkiai laukinėje faunoje, keturi – kiaulių fermose. 17 Lietuvos savivaldybių patenka į 3 maro zoną, tai yra, tokią, kur auginamų kiaulių produktais galima prekiauti tik Lietuvos rinkoje.
Kiaulių maras stabdo kiaulininkystės plėtrą Lietuvoje, tačiau, L.Grikšo teigimu, tai tikrai nėra pagrindinė kiaulienos deficito Lietuvoje priežastis.
Jei kiauliena pigi, veikiausiai nelietuviška
„Didieji Lietuvos prekybos tinklai prekiauja tik lietuviška kiauliena, vartotojas tai vertina. Tada būna speciali kaina, importuojame iš užsienio, kai reikia daug produkcijos“, – kalbėjo L.Grikšas.
Danija, plotu ne ką didesnė už Lietuvą, užaugina maždaug 20 kartų daugiau kiaulių – Lietuva užaugina apie milijoną, Danija – 20 mln., kurių apie 17 mln. eksportuoja, – kalbėjo L.Grikšas.
Pasak jo, Europos Sąjungos investicijos buvo nukreiptos ne į gyvulininkystę, o augalininkystę, todėl ta sritis ir nesivystė.
„Danija, plotu ne ką didesnė už Lietuvą, užaugina maždaug 20 kartų daugiau kiaulių – Lietuva užaugina apie milijoną, Danija – 20 mln., kurių apie 17 mln. eksportuoja”, – kalbėjo bendrovės direktorius.
„Krekenavos agrofirma“ per mėnesį paskerdžia apie 8 tūkst. kiaulių, apie 80 proc. produkcijos yra pagaminama iš Lietuvoje augintos kiaulienos, tačiau dalį tenka ir atsivežti.
„Kai kurioms akcijoms mes, kaip ir visi mėsos gamintojai, dalį kiaulienos importuojame. Nemažai gamintojų neturi savo skerdyklų, tai jie visą arba beveik visą kiaulieną importuoja“, – sakė bendrovės vadovas.
Paklaustas, kur kiauliena yra pigesnė – Lietuvoje ar Ispanijoje, – L.Grikšas sakė: „Kiaulienos kainos keičiasi kiekvieną savaitę. Kartais Lietuvoje bus pigiau, kartais – Ispanijoje.“
