Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos uostas skaičiuoja rekordinę grūdų krovą, ūkininkai dūsauja dėl mažų kainų

Laivu  „Piera“ į Iraką iškeliaus 74 tūkst. tonų lietuviškų grūdų
Uosto direkcijos nuotr. / Laivu „Piera“ į Iraką iškeliavo 74 tūkst. tonų lietuviškų grūdų
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skaičiuoja, kad laivais iš Lietuvos jau išplukdyta maždaug 1,5 mln.tonų grūdų iš maždaug 4,5 mln. tonų prikultų. Pagrindinės eksporto kryptys – Iranas ir Šiaurės Afrika. Grūdai - tai Lietuvos eksportas. Pusė lietuviškų grūdų eksportuojama. O ir aruoduose šiemet daugiau pašarinių grūdų, kurie gerokai pigesni nei maistui skirti grūdai.

Šiemet į tolimuosius kraštus tikimasi išsiųsti rekordiškai daug lietuviškų grūdų. Pagrindo tam teikia ir gausus derlius, ir naujos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galimybės. Laivybos kanalą išgilinus iki maždaug 14,5 metro į uostą jau gali įplaukti iki šiol čia neregėto dydžio laivai.

Šiemet Lietuvos, kaip visos Europos, ūkininkų aruoduose žymiai daugiau pašarinių grūdų.

Kad šiųmetės grūdų krovos rezultatai pasieks aukštumas, buvo galima nuspėti rugsėjo viduryje į Klaipėdą atplaukus „Post Panamax“ tipo laivui „Piera“.

Prie naujai pastatyto bendrovės „Bega“ pirso prisišvartavęs  229,5 m ilgio, 38 m pločio laivas milžinas į Iraną išgabeno 74 tūkst. tonų kviečių.

Be bendrovės „Bega“, Klaipėdos uoste grūdai kraunami dar keturiose bendrovėse: KLASCO, „Vakarų krova“ Malkų įlankos terminale, ir Klaipėdos konteinerių terminale.

Kad visų jų rezultatus susumavus Klaipėdos uostas šiemet galės pasiekti rekordinę grūdų krovą, liudija devynių šių metų mėnesių rodikliai. Per Klaipėdos uostą jau išgabenta daugiau nei 1,5 mln. tonų grūdų. 

Kol Klaipėdos jūrų uostas skaičiuoja rekordinę grūdų krovą, ūkininkaidūsauja dėl  stulbinamai nukritusių derliaus supirkimo kainų.

„Tokias žemas rudens grūdų supirkimo kainas pamenu tik prieš penkerius metus. Jei praėjusį pavasarį ūkininkai už toną maistinių kviečių galėjo gauti 200 eurų, tai dabar – apie 150 eurų. Visi vasarą kalbėjo, kad laukiama labai gero derliaus. Tai ir nulėmė kainų kritimą. Išankstinė nuostata, kad pasaulinėje rinkoje laukiama grūdų pertekliaus, numušė kainas. Tačiau laukti, kol kainos šoktels ir sandėliuoti derlių ūkininkai neturi galimybių. Didžiąją dalį parduoda iš anksto suderėtomis kainomis ir tik nedidelį kiekį grūdų įprastai pasilieka planuodami realizuoti tada, kai kainos šoktels“, – pasakojo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. 

Grūdinių kultūrų augintojai pamena 2012 m., kuomet Lietuvoje buvo užaugintas iki šiol rekordinis derlius – daugiau nei 5 mln. tonų. Tikimasi, kad šiųmetiniai skaičiai daug neatsiliks. Tik šiemet, kitaip nei įprastai, užauginta žymiai daugiau pašarams skirtų kultūrų.

Derlių nuėmę ūkininkai skaičiuoja esantys netoli rekordinių – 2012 m. – rezultatų, kuomet prikūlė daugiau nei 5 mln. tonų grūdų. 

„Lietuviai įprastai užaugina 90 proc. aukštos kokybės grūdų – dažniausiai maistinių kviečių. Likusi dalis – pašariniai grūdai. O šiemet viską pakeitė oras. Daug žieminių kultūrų iššalo, tad teko persėti. Išėjo taip, kad kai kuriuose šalies regionuose pašariniai grūdai sudarė net iki 40 proc. derliaus. O tokių grūdų kaina maždaug  20 proc. žemesnė, nei maistinių kviečių”, – skaičiavo „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas.

Grūdinių kultūrų pasiskirstymas panašus  ir kaimyninėse šalyse. Net didžiausios Europoje grūdų eksportuotojos –  Prancūzijos – aruoduose šiemet žymiai daugiau nei įprastai pašarinių grūdų  – net pusė nukulto derliaus.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką