Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl Lietuvoje bus mažiau ūkininkų?

Žemdirbys
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Žemdirbys
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos ūkiui negresia nesėkmė, bet ūkininkų skaičius turėtų pradėti augti gerokai lėčiau. Priežastis paprasta – turint ūkininko pažymėjimą būdavo daug lengviau vykdyti statybas. Tačiau tikrai ne visi šį pažymėjimą turintys gyventojai iš tiesų užsiima ūkine veikla. Tad nuo šių metų sausio 1-osios pradėjusi galioti reglamentacija atgraso nuo piktnaudžiavimo ūkininko statusu. Apie susidariusią situaciją išsamiau papasakoti sutiko Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros skyriaus direktorius Marius Narmontas.

„Iki pirmos šių metų dienos fiktyvūs ūkininkai žemės ūkio paskirties sklypuose statyti namus galėjo daug paprasčiau, pigiau ir greičiau, nes nereikėdavo rengti detaliojo plano tam, kad būtų pakeista žemės paskirtis. Dėl to pirmojoje 2013-ųjų pusėje ūkininkų gretos pagausėjo 2660-čia žmonių. Didžioji dalis šių ūkininkų – fiktyvūs, tad situacija yra absurdiška“, - teigia M.Narmontas.

Pašnekovas yra įsitikinęs, kad įstatymas šią situaciją pakeis, mat gyventojams nebereikės rengti detaliųjų planų norint pakeisti žemės paskirtį. Tokią tvarką įtvirtina naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, pradėjęs galioti nuo šių metų sausio 1-os dienos. Galimybe lengviau ir greičiau statyti siekiama gyventojus paskatinti kurtis šalia miestuose arba šalia jų: ten, kur galima urbanizacija.

Dėmesį reikia atkreipti į tai, kad fiktyvūs ūkininkai namus statydavo ten, kur to daryti nereikėtų ir kur urbanistinė plėtra yra negalima. Dabar gyventojus stengiamasi koncentruoti leidžiant jiems kurtis tik plėtrai numatytose teritorijose. Tai turi užtikrinti efektyvų ir kokybišką teritorijų planavimą.

„Žmonės dar prieš kelis tūkstančius metų suprato, kad gyventi bendruomenėje yra daug patogiau ir pigiau negu atskirai vieniems nuo kitų. To neturėtų pamiršti lietuviai, norintys apsigyventi atokiose vietovėse. Dažnai privažiavimai prie nutolusių sklypų – prasti, o važinėti reikia daug: naujakurių darbovietės greičiausiai yra miestuose, tik juose esančiuose darželiuose ar mokyklose žmonės gali palikti savo vaikus ar naudotis kitomis paslaugomis. Tad ilgainiui patiems nuošalių vietovių gyventojams taip gyventi įgrista, jie nutaria išsikraustyti ir tokios gyvenvietės sunyksta“, - sako M.Narmontas.

Žmonės dar prieš kelis tūkstančius metų suprato, kad gyventi bendruomenėje yra daug patogiau ir pigiau negu atskirai vieniems nuo kitų. To neturėtų pamiršti lietuviai, norintys apsigyventi atokiose vietovėse.

Jei naujakuriai apsigyventų miestuose ar arčiau jų, naudos turėtų visi: kelių, elektros linijų teisimas iki atokių sodybų valstybei, o kartu ir jos gyventojams, atsieina brangiai. Pavyzdžiui, elektros linijų tiesimo į vienkiemius kaina išdalijama visiems Lietuvos gyventojams, nes darbų kaina įskaičiuojama į elektros energijos tarifą. O lengvesnis ir greitesnis žemės paskirties keitimas turėtų paskatinti lietuvius nesikurti toli nuo miestų. Žinoma, tikri ūkininkai, norėdami pasistatyti namus žemės ūkio paskirties sklypuose, su problemomis nesusidurs.

Žmonėms gyvenant glaudžiau, arčiau miestų centrų, nebjaurojamas atokių vietovių kraštovaizdis, išsaugomi unikalūs gamtos kampeliai. Gamta tausojama ir dėl to, kad nereikia naikinti žalumos ir teršti aplinkos tiesiant naują infrastruktūrą. Tad nauju įstatymu skatinamas elgesys naudingas bus ne tik žmonėms, bet ir aplinkai.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.

AM-logo-bendras
 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką