Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laisvosios rinkos institutas: žemės įsigijimo ribojimai labiausiai pakenks patiems lietuviams

Mitingas Nepriklausomybės aikštėje
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Mitingas Nepriklausomybės aikštėje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvių galimybės užsiimti žemės ūkiu gali būti smarkiai apribotos. Tokias išvadas pateikia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), išnagrinėjęs taip vadinamą žemės įsigijimo „saugiklių“ įstatymą. Projekto autoriai siekia nustatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas nuo šių metų gegužės, kai šalies žemės rinka atsivers ir kitų šalių piliečiams, tačiau nukentėtų pirmiausia lietuviai.

„Įstatymo rengėjai visiškai neatsižvelgia į tai, kad jų „saugikliai“ apribos pačių lietuvių galimybes užsiimti žemės ūkiu. Pavyzdžiui, tiek Lietuvos piliečiams, tiek lietuvių įmonėms, norinčioms įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, reikės bent trejus metus būti vykdžiusioms žemės ūkio veiklą. Bet juk jaunam pradedančiam ūkininkui būtent tam ir reikia žemės, kad pradėtų užsiimti žemės ūkiu. Šiuo ir kitais reikalavimais yra iš esmės užkertamas kelias norintiems pradėti ūkininkauti lietuviams patekti į rinką“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. 

Iš juridinių asmenų, norinčių įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, bus reikalaujama būti vykdžiusiems žemės ūkio veiklą, atitinkančią Žemės ūkio ministro patvirtintus minimalius pagamintos žemės ūkio produkcijos kiekius. Įstatymu siekiama uždrausti keisti turimos žemės ūkio paskirties žemės paskirtį bent 10 metų. Taip pat bus reikalaujama 10 metų po žemės įsigijimo vykdyti tokią žemės ūkio veiklą, kuri atitiktų Žemės ūkio ministerijos patvirtintinas produkcijos kvotas. Nesilaikant šių reikalavimų žemės savininkui grės administracinė atsakomybė bei keliatūkstantinės baudos. 

Pavyzdžiui, tiek Lietuvos piliečiams, tiek lietuvių įmonėms, norinčioms įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, reikės bent trejus metus būti vykdžiusioms žemės ūkio veiklą. Bet juk jaunam pradedančiam ūkininkui būtent tam ir reikia žemės, kad pradėtų užsiimti žemės ūkiu, – teigia Žilvinas Šilėnas. 

„Žmogus, nebegalėdamas konkrečios žemės panaudoti efektyviai bus tikrąja to žodžio prasme įpareigotas nieko nekeisti ir išlaikyti žemę. Nesuvokiama, kaip tokiomis sąlygomis žmogus galės dirbti efektyviai. Įsivaizduokite, jeigu valdžia imtų nurodinėti kirpykloms, kiek žmonių per dieną reikia apkirti. Apkerpi mažiau nei 15 žmonių – kirpyklą uždarysime ir dar priversime sumokėti baudą.  O jeigu kirpėju būti nesiseka, vis tiek privalai išlaikyti kirpyklą, nieko negali keisti. Atrodo absurdiška, bet būtent taip ir veiks „saugiklių“ įstatymas“, – teigia LLRI jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė.

Įstatyme numatyta ir tai, kad žemę pirkti bus galima tik toje savivaldybėje, kurioje esi registruotas, arba besiribojančios savivaldybės teritorijoje. 

„Kitaip tariant, jeigu gyveni Kaune, žemės įsigyti aplink Klaipėdą nebegalėsi“, – pastebi A.Kazlauskytė.

Nuo gegužės 1 d. Lietuva nebegalės taikyti draudimo užsieniečiams įsigyti žemės, nes baigiasi dešimties metų pereinamasis laikotarpis. Tokius įsipareigojimus Lietuva prisiėmė 2004 metais, tapdama Europos Sąjungos nare. Bet kokie žemės įsigijimo ribojimai neturi būti diskriminaciniai kitų ES piliečių atžvilgiu. Laisvas kapitalo judėjimas yra vienas iš kertinių ES principų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką