Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europoje besikartojantys paukščių gripo atvejai gali atsiristi ir į Lietuvą

Hekendorpo fermoje aptiktas paukščių gripas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Hekendorpo fermoje aptiktas paukščių gripas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vokietijos kompetentinga institucija informavo apie dar vieną paukščių gripo H5N8 tipo viruso atvejį. Vykdant intensyvią paukščių gripo stebėseną laukinių paukščių populiacijoje, buvo ištirta rudagalvė kryklė (Anas crecca), sumedžiota Riugeno saloje. Paukščiui nustatytas didelio patogeniškumo H5N8 virusas. Tai jau antras šio paukščių gripo atvejis Vokietijoje ir šeštas Europoje. Europoje užregistruojant vis naujus H5N8 tipo paukščių gripo protrūkius, plačiau apie šį virusą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėju Marium Masiuliu.

Vokietijos mokslininkų nuomone, didžiausia tikimybė, kad rudagalvės kryklės platina paukščių gripo virusą, nes nuo H5N8 atmainos viruso laukiniai paukščiai negaišta, o naminiams paukščiams jis mirtinas, rašoma VMVT išplatintame interviu.

– Kas yra paukščių gripo H5N8 viruso šaltinis?

– Remiantis specialistų atlikto identifikavimo duomenimis, Vokietijoje, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje išskirti virusai labai panašūs į Korėjos Respublikoje išskirtą H5N8 virusą. Šiuo metu atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti šio viruso šaltinį.

– Ar laukiniai paukščiai gali būti šio viruso pernešėjai?

– Paprastai laukinių paukščių kvėpavimo trakte ir žarnyne randama paukščių gripo virusų, tačiau paukščiai nuo jų nesuserga. Yra patvirtinta, kad laukiniai paukščiai gali būti šios ligos šaltinis ir platintojai. Visame pasaulyje pastebimas šių virusų paplitimas laukiniuose paukščiuose. Neseniai to paties tipo H5N8 virusu užsikrėtę laukiniai paukščiai buvo nustatyti Kinijoje, Korėjos Respublikoje ir Japonijoje. Labai tikėtina, kad šią ligą platina būtent migruojantys laukiniai paukščiai.

– Kaip H5N8 virusas perduodamas ir plinta tarp paukščių?

– Visi paukščių gripo virusai gali plisti tarp paukščių tiesioginio kontakto metu, per užsikrėtusių paukščių išskyras (ypač išmatas) arba per užkrėstą pašarą, vandenį. Virusas gali būti platinamas pervežant paukščius iš fermos į fermą, taip pat jį gali pernešti žmonės (per batus, drabužius), per užterštas transporto priemones, įrangą, pašarus, narvus. Didelio patogeniškumo virusai išlieka gyvybingi ilgą laiką, ypač žemoje temperatūroje.

– Ar apie visus paukščių gripo atvejus privaloma pranešti?

– Kaip nurodyta Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, kiekvienos šalies kompetentinga institucija privalo pranešti apie visus naminiams ar laukiniams paukščiams nustatytus labai patogeniško paukščių gripo atvejus. Nors mažo patogeniškumo H5 ir H7 paukščių gripo virusai nesukelia ūmios ligos, tačiau jie gali mutuoti į labai patogeniškus ar užkrėsti kitas gyvūnų rūšis, todėl apie juos taip pat reikia informuoti.

– Kokios pagrindinės paukščių gripo prevencijos ir kontrolės priemonės taikomos daugelyje pasaulio šalių?

– Visų pirma, šalyse turi veikti veterinarinės tarnybos, atitinkančios kokybės standartus. Be to, turi būti: gyvendinta atitinkama teisinė sistema; sudarytos galimybės anksti diagnozuoti ligą ir ją likviduoti; numatytas kompensacijos mechanizmas; išvystyta tinkama veterinarijos laboratorijų struktūra; sudarytos galimybės vakcinuoti.

– Kokie veiksmai turi būti atliekami nustačius paukščių gripą?

– Nustačius šią ligą, paukščiai dažniausiai yra naikinami. OIE kodekse nurodyta, kad būtina nustatyti galimai užsikrėtusius ar susijusius su paukščių gripu paukščius. Užsikrėtę ar su paukščių gripu susiję paukščiai turi būti naikinami pagal OIE gyvūnų gerovės reikalavimus. Gaišenos ir gyvūniniai produktai privalo būti tinkamai sunaikinti, įvestas griežtas karantinas, apribotas paukščių, galimai užterštų transporto priemonių ir personalo judėjimas, nukenksmintos užkrėstos patalpos, po paukščių sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena, kad būtų galima atnaujinti paukščių auginimą.

– Ar galima dėl paukščių gripo paskerstus paukščius naudoti maistui?

– Paukščiai, kurie naikinami kaip prevencinė priemonė nuo paukščių gripo, neturi būti naudojami maistui, nors nėra jokių įrodymų, kad vartojant paukštieną ar kiaušinius, galima būtų užsikrėsti paukščių gripu.

– Ar žmonės gali užsikrėsti H5N8 virusu?

– Paukščių gripo virusai yra specifiniai, perduodami tik paukščiams, tačiau gali tapti pavojingi ir žmonėms. Žmonės gali užsikrėsti paukščių gripo virusu tik tada, kai kontaktuoja su sergančiais paukščiais ar užkrėsta aplinka. Kol kas nėra nustatyta, kad žmogus būtų sirgęs H5N8 gripo virusu.

– Kokių prevencinių priemonių turėtų laikytis ūkininkai?

– Auginantys paukščius ūkininkai privalo griežtai laikytis biosaugos priemonių, kad užkirstų kelią virusui patekti į paukščių laikymo patalpas. Jiems rekomenduojama laikyti paukščius atokiau nuo atvirų vandens telkinių ir laukinių paukščių; ūkio teritorijoje nelaikyti atvirai pašarų, galinčių pritraukti vandens paukščius; vengti pašalinių asmenų ir transporto lankymosi paukštynuose; laikytis veterinarinių sanitarinių reikalavimų. Taip pat, nevežti į paukštyną paukščių iš nežinomų, nepatikrinto sveikatingumo pulkų, o įtarus, kad paukščiai serga, nedelsiant pranešti kompetentingai institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tinkamai šalinti mėšlą ir nugaišusius paukščius. Vakcinuoti, jei yra galimybė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką