„Visos tos apsaugos priemonės turėjo būti priimtos anksčiau. Čia jau mėnesio pradžioje tai (afrikinis kiaulių maras – red.) buvo fiksuota. Ir atsargos dėlei, žinodami, kad Baltarusijoje siaučia toks dalykas, turėjome imtis radikalesnių priemonių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ trečiadienį sakė E.Dainauskas.
Jo teigimu, išnaikinti šernus tik tam tikroje šalies dalyje beveik neįmanoma.
„Išmedžioti yra labai sudėtingas dalykas, nes yra tokių vietų ir galimybių gyvūnams pasislėpti, kad praktiškai jų ten aptikti net neįmamoma. Gamtoje tuščių nišų niekada nelieka. Mes išmedžiosime šernus Alytuje – ateis iš Prienų, ateis iš kitų rajonų, nes tai yra gyvūnai – populiacija plintanti, atitinkamai ieško nišos“, – kalbėjo E.Dainauskas.
Išmedžioti yra labai sudėtingas dalykas, nes yra tokių vietų ir galimybių gyvūnams pasislėpti, kad praktiškai jų ten aptikti net neįmamoma, – kalbėjo E.Dainauskas.
Be to, pasak jo, daug kritusių šernų šiandien neberandama ir jie toliau genda.
„Pernešėjai (užkrato – red.) yra ir paukščiai, ir varnos, ir kovai, ir suopiai, netgi valkataujantys šunys ir katės. (...) Neturime tokios galimybės išmedžioti visus šernus. Tai yra nerealistiškas sprendimas.“
Aplinkos ministras teigė, kad praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo beveik 60 tūkst. šernų, o iki šių metų pradžios buvo sumedžiota apie pusė populiacijos ir šiuo metu yra apie 30 tūkst. šernų. Šernų populiaciją sumažinti iki maždaug 7 tūkst. planuojama iki kitų metų pradžios.
Planuojama, kad už nušautą šerną bus mokama 250 litų, o iš viso tai atsieis daugiau nei 6 mln. litų.
Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad išlaidos už šernų šaudymą turėtų būti dengiamos Europos Sąjungos lėšomis. Pasak jo, Ispanijos laboratorija patvirtino, kad šernuose buvo aptiktas afrikinis kiaulių maras. Šiuo metu nustatinėjama jo kilmė.
