Susitarimas priimtas atsižvelgiant į mokslininkų pateiktas rekomendacijas, reformuotos ES bendrosios žuvininkystės politikos principus ir remiantis regioniniame BALTFISH forume pasiektu kompromisu. „Baltfish“, vienijančiam visas aštuonias ES valstybes nares, esančias aplink Baltijos jūrą, Lietuva pirmininkauja nuo šių metų liepos 1 d. Pažymėtina, kad BALTFISH forume susitarta dėl daugumos išteklių (strimelių, plekšnių, lašišų, šprotų) žvejybos galimybių ir ministrams taryboje liko nuspręsti dėl šiais metais politiškai jautriausių – menkių išteklių – žvejybos galimybių.
Siekiant atkurti lašišų išteklius, jų žvejybos pagrindiniame Baltijos jūros baseine galimybės sumažintos 10 proc.
Remiantis pasiektu politiniu sutarimu, kitais metais Baltijos jūroje žvejai galės sugauti daugiau strimelių (Centrinėje Baltijos dalyje – 45 proc.), o šių išteklių žvejyba atitiks didžiausio tausios žvejybos laimikio lygį. Sutarta 11 proc. sumažinti šprotų žvejybos kvotą, o štai plekšnių žvejybos galimybės liks 2014 m. lygyje. Siekiant atkurti lašišų išteklius, jų žvejybos pagrindiniame Baltijos jūros baseine galimybės sumažintos 10 proc. Kitiems metams nustatytos ir mažesnės menkių išteklių žvejybos galimybės – valstybės narės nutarė rytinių menkių kvotą mažinti 22 proc., o vakarinių – 6,6 proc.
Ministrai vieningai sutarė, kad atsižvelgiant į kritinę menkių išteklių būklę ir tai, kad tinkamam jų valdymui vien žvejybos kvotų nepakanka, būtina ieškoti papildomų, ilgalaikių priemonių šių žuvų išteklių būklei pagerinti. Prie politinio sutarimo dėl žvejybos galimybių ministrai taip pat pateikė pareiškimą, kuriuo įsipareigojo vakarinių menkių didžiausio tausios žvejybos laimikio lygį pasiekti 2016 metais.
Kaip ir kasmet, sutarta riboti menkių žvejybos galimybes – leidžiamų žvejoti dienų skaičius paliktas toks pats, koks buvo 2014 m. (147 dienos vakarinėje ir 146 dienos rytinėje Baltijos jūros dalyje).
