Matininkas matavo, kaip jam reikėjo
Mokslininkė ir rašytoja Silvija Laurenčikaitė, beveik 20 metų su šeima gyvenusi Švedijoje, dabar daug laiko praleidžia Lietuvoje ir, beje, praėjusį mėnesį Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatė pačios parašytą bei išleistą naują pasakų knygą, kurią iliustravo jos 14-metis sūnus Jarlas Aleksandras Brantingas. Knygos herojų veiksmo vieta – Varėnos rajono Darželių kaimas, kuriame knygos autorė kartu su savo vyru, švedų verslininku Jarlu Brantingu ir neeiliniais gabumais garsėjančiu sūnumi jau daugiau nei 10 metų turi nuosavą sodybą.
Tačiau Darželiai, nuostabi gamta ir gražus sugyvenimas su kaimo žmonėmis įkvėpė ne tik kurti, bet ir, kaip sakė „Merkio krašto“ redakcijoje apsilankiusi Silvija su sūnumi, privertė ją užsiimti neįprasta veikla. Štai ką ji papasakojo.
Dar 2003 metais Silvijos šeima nusipirko Darželiuose namą. O kadangi namų valda nebuvo atmatuota, buvęs žemės savininkas Petras Maziukas su broliu Jonu, dviem seserimis ir Silvijos šeima išsikvietė matininką Algį Žiūką. Petras su Jonu ėjo ir rodė matininkui žemės, priklausiusios dar jų tėvams, ribas – kur buvo sodas, kur daržas...
Bet matininkas matavo, kaip jam reikėjo, – prisiminė p. Silvija. – Tuomet Petras, matau, man rodo pirštais, kad reikia duot kyšį. Aš kyšio matininkui nedaviau.
„Bet matininkas matavo, kaip jam reikėjo, – prisiminė p. Silvija. – Tuomet Petras, matau, man rodo pirštais, kad reikia duot kyšį. Aš kyšio matininkui nedaviau, tik paklausiau, ar man priklausys sodas – iš viso turėjo būt 78 arai namų valdos.
Šis pažadėjo, kad bus visko. Bet kai po 11 mėnesių nuvažiavau atsiimt dokumentų, juose buvo nurodyti tik 56 arai su puse sodo. O tikrovėje mums nepriklausė nei sodas, nei daržas, nes sklypo planas buvo klaidingas – neatitiko riboženklių! Sodas ir daržas atsidūrė valdiškoje žemėje, kurią galima formuot ir kaip atskirą namų valdą kitam savininkui, juolab kad šalia teka Grūda... Kai pasiskundžiau žemėtvarkininkui Pranui Balkei, jis tepasakė, kad turiu džiaugtis bent tiek žemės gavusi...“
Mokslininkė su vyru, nutarę nebegaišti brangaus laiko aiškinimuisi dėl žemės, suskubo tvarkyti nusipirktą trobą. Jie buvo įsitikinę, kad visus netikslumus ar žemėtvarkininkų klaidas be vargo išsiaiškins ir vėliau, o sodui valstybės saugojamame nacionaliniame parke nieko neatsitiks.
Siūlė derybas „prie kavos ir šokolado“
Tačiau šiemet Silvija gavo išsigandusių kaimynų Maziukų pranešimą, kad kažkokie nepažįstami žmonės Darželiuose susiruošė... iškirsti sodą ir netoliese esantį maždaug 15 metų amžiaus išlakų pušyną. Kai mokslininkė iš Vilniaus be kvapo atlėkė į Darželius, jau buvo iškirstos 96 pušys, o likusioje maždaug 3,3 ha valdiškos žemės teritorijoje – subedžioti skiriamieji ženklai kirtimams.
„Mes su vyru buvom 100 procentų įsitikinę, kad nacionaliniame parke nė vienas medis negali būti kertamas, o čia – 10 arų ploto sodas su vaismedžiais, vaiskrūmiais bei puikiausios pušys! – jaudinosi p. Silvija. – Ir nesvarbu, kad tas sodas man nepriklauso nuosavybės teise, nors pagal įstatymus turėtų priklausyti. Medžius kirto vyrai iš Margionių, o kai aš, kaip pilietė, iškviečiau policiją, jie pabėgo...“
Vėliau, pasak p. Silvijos, prisistatė vilnietis Valentas Streikus, paaiškinęs, kad kertamą plotą jis laikinai (metams) nuomojasi iš valstybės, o kerta ne pušis, bet krūmynus, kas vadinama aplinkos tvarkymu. Kadangi moteris nesutiko su tokia traktuote ir pranešė apie kirtimus Dzūkijos nacionalinio parko vadovybei bei Seimo nariui Algiui Kašėtai, kertamo sklypo nuomininkas vėl susitiko su p. Silvija bei pasiūlė... derybas „prie kavos ir šokolado“ – jis esą išsikirs pušyną, o sodą paliks jai.
Sklypo nuomininkas Valentas Streikus dirba vidaus reikalų sistemoje ir turi išsinuomojęs dar apie 40 valdiškos žemės sklypų. Gali būti, kad už tų sklypų tvarkymą jis gauna ES paramą.
Mokslininkė griežtai nesutiko veltis į tokias derybas be teisinio pagrindo, be to, susižinojo, kad sklypo nuomininkas Valentas Streikus dirba vidaus reikalų sistemoje ir turi išsinuomojęs dar apie 40 valdiškos žemės sklypų.
Gali būti, kad už tų sklypų tvarkymą jis gauna ES paramą, o juose iškirstus krūmus ir menkaverčius medžius parduoda kurą (briketus) gaminančioms įmonėms, kokia yra ir Alytuje.
Kas pirmesnis, tas gudresnis?
Tačiau įsitikinusi, kad kertamos pušys Darželiuose nėra menkaverčiai medžiai, p. Silvija apsilankė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo Alvydo Vencevičiaus kabinete.
„Skyriaus vedėjas Vencevičius man pasiūlė... pačiai išsinuomot tą patį sodą ir pušyną ir net ne nuo kitų – 2015 – metų, bet nuo šių – 2014-ųjų, – kalbėjo tokio netikėto pasiūlymo nustebinta p. Silvija. – Gal pušis kirtęs vilnietis nuomininkas nebuvo susitvarkęs to sklypo nuomos dokumentų?
Savo prašymą skubos tvarka išsinuomoti sodą parašiau Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui rugsėjo 22 dieną. Kirtimai sustojo. Bet šis skyrius kažkodėl nekreipia dėmesio į 1995 metų birželio 1 d. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 dalį, kurioje aiškiai pasakyta, kad namų valdą sudaro ne tik pastatai, bet ir sodas, želdiniai, daržas – valda gali siekti iki 2 ha.
Pats ponas Vencevičius birželio 19 dieną manęs klausė: „Jūs galėjot prašyt iki 2 ha namų valdos – kodėl neprašėt?“ Prašiau tiek, kiek man priklauso pagal įstatymą, – man buvo pažadėti 78 arai su sodu ir daržu. Bet dėl matininko Žiūko, kuris arba sąmoningai ir piktybiškai, arba dėl kompetencijos stokos ir įstatymų neišmanymo neatliko gerai ir sąžiningai savo darbo – neturiu dabar nei sodo, nei daržo, o Registrų centre įregistruotas namų valdos planas neatitinka tikrovės. Šią klaidą reikia ištaisyt, bet rajono žemėtvarkos skyrius kažkodėl neskuba...“
Dėl matininko Žiūko, kuris arba sąmoningai ir piktybiškai, arba dėl kompetencijos stokos ir įstatymų neišmanymo neatliko gerai ir sąžiningai savo darbo – neturiu dabar nei sodo, nei daržo, o Registrų centre įregistruotas namų valdos planas neatitinka tikrovės.
Tuomet Silvija kreipėsi į aplinkos viceministrą Liną Jonauską ir žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kurios įsakymu sudaryta speciali komisija apsilankė Darželiuose ir nusprendė, jog pušų jaunuolyną, kurį jau galima vadinti mišku, reikia inventorizuoti, kad nebūtų galima jo kirsti, o sodą p. Silvijai pažadėjo išnuomoti.
Ragina žmones netylėti
Spalio 10 dieną mokslininkė gavo ir aplinkos viceministro L.Jonausko raštą, kuriuo informuojama, kad „siekdama užtikrinti pušies jaunuolynų apsaugą, Aplinkos ministerija siūlo sklypo valdytojai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – perduoti apaugančius mišku laisvos valstybinės ne miško žemės plotus patikėjimo teise VĮ Druskininkų miškų urėdijai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka“. Nacionalinė žemės tarnyba apie priimtą sprendimą šiuo klausimu Aplinkos ministeriją turėtų informuoti iki lapkričio 14 dienos.
„Tikiuosi, kad taip ir bus padaryta, – vėliau rašė p. Silvija „Merkio kraštui“. – Džiaugiuosi, kad Aplinkos ministerija priėmė išmintingą sprendimą, nes čia, Darželių kaime, kur smėlis ir samanos, prioritetas yra miškai, pasėtos grūdinės kultūros, anot mano kaimynų Marytės ir Stasio Maziukų, Stasios Liuolienės, neaugs. Dabar laukiu žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės rašto, kad būtų performuota mano namų valda ir joje būtų sodas bei daržas – t. y. kad valdininkai pagaliau laikytųsi minėtojo Žemės reformos įstatymo reikalavimų“.
„Matininkai, valdininkai privalo žmonėms aiškinti įstatymus, o ne atvirkščiai, – reziumavo p. Silvija. – O jei padaroma klaidų, privalu jas ištaisyti. Dabar gi taip nėra. Tai aš keturis mėnesius vargau, gilindamasi į įstatymus ir įrodinėdama, kad jų privaloma laikytis. O paprasti kaimo žmonės, kurie neišmano įstatymų? Jie tyli ir, jei tik kas, bėga pas mane patarimo. Man taip gaila tų žmonių, kuriais valdininkai begėdiškai naudojasi... Labai norėčiau, kad žmonės netylėtų ir ieškotų teisybės, nors tai ir labai sunku.“
Redakcijos prierašas. Jau parengus šį straipsnį spaudai, Silvija pranešė, kad vilnietis Valentas S. vėl pradėjo kirsti pušyną Darželiuose – apie tai informuota rajono policija ir aplinkos apsaugos agentūra.
