Žemaitijoje jau beveik 20 metų gyvena Fredericas ir Pierre'as. Užsieniečiai, dirba lietuvišką, bet jiems jau priklausančią, žemę. Mažeikių rajone didžioji dalis žemės priklauso danams, nors formaliai lietuvišką žemę gali pirkti tik lietuviai.
Tai 15min.lt pasakojo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas: „Aš turiu kaimyną švedą ir norvegą. Jie šiandien ūkininkauja.“
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas: „Aš turiu kaimyną švedą ir norvegą. Jie šiandien ūkininkauja.“
Gegužę užsieniečiams bus oficialiai leista pirkti Lietuvoje dirbamos žemės. Tačiau jiems tai sukels tik dar daugiau nepatogumų.
Dabar užsieniečiams tereikia pirkti ne žemę, o ją valdančią bendrovę, o pavasarį, net ir perkantiems ne žemę, o žemės ūkio bendrovę, teks įrodyti savo ištikimybę Lietuvai.
Užsieniečiams leidimus pirkti žemę išduos VSD
Gegužę įsigalios tik formalus leidimas užsieniečiams įsigyti lietuviškos žemės. Tačiau iš tiesų bus tik sukurta dar daugiau kliūčių žemę pirkti norinčiam užsieniečiui.
Seime plušanti darbo grupė sugalvojo, kad užsienietis turės įrodyti lojalumą Lietuvai.
Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva įsipareigojo leisti pirkti žemę Europos Sąjungos ir NATO narių piliečiams. Tačiau parlamentarų darbo grupė siūlo pardavinėti žemę tik Europos Sąjungos piliečiams. Pastarieji be apribojimų galės nusipirkti tik ūkininkavimui vargiai pakankamą kiekį žemės – iki 10 hektarų. Norintiems įsigyti daugiau žemės, reikės savivaldybės leidimo.
Užsienietis, perkantis žemę Lietuvoje, turės įrodyti lojalumą Lietuvai – pažymą apie tai išduos Valstybės saugumo departamentas. Be to, reikalaujama, kad užsienietis bent trejus metus gyventų ir mokėtų mokesčius Lietuvoje.
Užsienietis, perkantis žemę Lietuvoje, turės įrodyti lojalumą Lietuvai, – pažymą apie tai išduos Valstybės saugumo departamentas (VSD). Be to, bus reikalaujama, kad užsienietis bent trejus metus gyventų ir mokėtų mokesčius Lietuvoje.
Ištikimybės Lietuvai reikalavimo nebus įmanoma apeiti ir įsigyjant žemę valdančios įmonės akcijų – daugiau nei trečdalį žemės ūkio įmonės akcijų pirkėjas taip pat turės praeiti VSD filtrą ir pademonstruoti lietuvių kalbos žinias.
A.Stančikas tai vadina paradoksu – po to, kai užsieniečiams bus leista įsigyti žemės Lietuvoje, tą padaryti bus dar sunkiau.
Stambaus kapitalo siautėjimas
Kiek žemės Lietuvoje valdo užsieniečiai, nėra aišku. Manoma, kad jiems priklauso apie 10-15 proc. žemės ūkio paskirties žemės.
Viena didžiausių problemų iki šiol buvo spekuliacijos žeme.
„Blogai, kai žemę perka didžiulės įmonės, pensijų fondai, kurių savininkas nėra aiškus. Perkami didžiuliai žemės masyvai, paprastas dirbantis žmogus yra nustumiamas nuo savo veiklos, jis gali tapti tik samdomu darbininku. Tokia problema yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kur siautėja stambus kapitalas“, – sakė A.Stančikas.
Sausį įsigaliojo konservatorių Vyriausybės parengtos pataisos, kurios uždraudė fiziniams asmenims ir bendrovėms pirkti daugiau kaip po 500 hektarų žemės.
Tačiau tiems, kurie žemės daug didesniais kiekiais prisipirko anksčiau, šis aprobojimas negalioja.
Konservatoriai registravo ir savo siūlymus, kaip užkirsti kelią spekuliacijai žeme.
„Lietuviškam variantui siūlom griežtą apsaugą pasienio ruožams, taip pat kad būtų užtikrinta, kad valstybinės reikšmės projektams reikalinga žemė nebūtų parduodama. Lygiai taip pat paežerės ir paupiai, kitos panašios vietos. Taip pat perkantysis turės įrodyti ryšį su Lietuva – gyventi Lietuvoje ne mažiau nei trejus metus, mokėti lietuvių kalbą, kad jis būtų įrodęs savo veiklos pagrįstumą ir tęstinumą žemės ūkio sektoriuje“, – 15min.lt dėstė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė.
Konservatorių siūlymu, žemę perkantis užsienietis taip pat turėtų įsipareigoti dirbti ją 10 metų.
