Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasiginčiję apie džihadą ir patirtį kaime Seimo nariai įteisino ritualinį gyvulių skerdimą

Karvė
„Valio“ / Buliukai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje nuo kitų metų bus leidžiama gyvulius skersti jų neapsvaiginus. Taip po ilgų diskusijų galiausiai nusprendė Seimas. Už tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos būtų priimtos, balsavo 57 parlamentarai, keturi balsavo prieš pataisas ir 11 susilaikė. Tiesa, nors balsavimo rezultatas toli gražu ne apylygis, Seime dėl šių pataisų užvirė karšti ginčai apie Lietuvos kaimo tradicijas, džihadą ir Bibliją.

Pažeis ES teisę?

Aktyviausiai prieš leidimą Lietuvoje gyvūnus skerdyklose skersti prieš tai jų neapsvaiginus pasisakė Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.

Jis tvirtino, kad priėmusi šį pakeitimą Lietuva sulauks Europos Komisijos priekaištų, nes pagal ES teisę ritualinis gyvulių skerdimas leidžiamas tik vietos religinių bendruomenių reikmėms patenkinti, o jį atlikti gali tik specialiai apmokyti musulmonai.

Mes priiminėjame tokias pataisas, kai matome, kaip pasaulyje viešai yra skerdžiami krikščionys. Tai juk irgi ritualinis skerdimas, taip? – palygino V.Matulevičius.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronius Pauža tvirtino, kad L.Balsys kalba netiesą, nes ritualinis gyvulių skerdimas ir dabar leidžiamas net keliose ES šalyse, kur musulmonų bendruomenės nėra didelės, o Europos Peticijų Komitetas yra nusprendęs nesipriešinti gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, kai tai daroma laikantis religinių apeigų ir skerdyklose, o ne bet kur.

„Nereikia čia gąsdinti. Viskas yra savo vietoje. Padarėme gerą darbą“, – Seimui už priimtą įstatymo pataisą dėkojo B.Pauža.

Tačiau toks argumentas L.Balsio ir kitų pataisos priešininkų Seime nenutildė. Žaliųjų partijos pirmininkas net pareiškė, kad ši pataisa jam atrodo esąs „vienas keisčiausių įstatymų, svarstomų Seime, galimai lobistinis ir korupcinis“.

Pasak L.Balsio, taip yra todėl, kad niekas iki šiol neskaičiavo, kaip toks leidimas pasitarnaus nuo Rusijos embargo kenčiančioms įmonėms, kiek apskritai Lietuvoje yra buliukų, kurių nepavyksta eksportuoti.

„Ir anksčiau, kai tokiu būdu skersti gyvulius buvo leidžiama, verslui vis tiek nepavykdavo rasti tų kitų rinkų, apie kurias dabar kalbama“, – tvirtino L.Balsys.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Linas Balsys
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Linas Balsys

Apšaukė Rusijos tarpininku

Atsakyti į L.Balsio replikas labiausiai veržėsi konservatoriai. Jie stebėjosi, kodėl gyvulių apsauga taip parūpo būtent „žaliesiems“, kurie priešinosi ir skalūnų dujų žvalgybai, ir atominės elektrinės statyboms Lietuvoje.

„Taip aršiai kalbantį L.Balsį girdėjau tik prieš Visagino atominę elektrinę, kai buvo aišku, kieno interesus jis gynė. Įdomu, kur dabar tas interesas?“ – stebėjosi A.Kubilius.

Gindamasis Žaliųjų partijos pirmininkas pareiškė turįs Valstybės saugumo departamento pažymą, kurioje, anot jo, nurodoma, kad jis neturi jokių sąsajų su Rusija. Gindamas L.Balsį replikai ryžosi ir liberalas E.Gentvilas.

Jei kai kurie čia kaltinami Kremliaus agentais, tai ką – A.Kubilius ir kiti tuomet yra „Irako ir Levanto islamo valstybės“ atstovai?, – juokavo E.Gentvilas.

„Jei kai kurie čia kaltinami Kremliaus agentais, tai ką – A.Kubilius ir kiti tuomet yra „Irako ir Levanto islamo valstybės“ atstovai?“ – juokavo jis.

Tuo tarpu kitiems Seimo nariams kalbos apie į Lietuvą po šio įstatymo priėmimo gyvulių skersti  turėsiančius atvykti musulmonus nebuvo tokios juokingos.

L.Balsys pažymėjo, kad tuo metu, kai pasaulyje džihadistai vis labiau radikalėja, nėra tikslinga sudaryti galimybių į Lietuvą prišaukti šią religiją išpažįstančių žmonių.

„Mes priiminėjame tokias pataisas, kai matome, kaip pasaulyje viešai yra skerdžiami krikščionys. Tai juk irgi ritualinis skerdimas, taip?“ – retoriškai klausė ir parlamentaras Vytautas Matulevičius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Antanas Matulevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Antanas Matulevičius

Prisiminė patirtį kaime

Savo ruožtu ritualinio skerdimo įteisinimui pritariantis A.Kubilius priminė, kad apie gyvulių skerdimą be jokio apsvaiginimo rašoma net Biblijoje. Be to, jis pridūrė, kad Lietuvos kaime toks skerdimas – iki šiol kasdienybė.

Apie tai, kaip patys matė kaime skerdžiamas kiaules, Seimo posėdžių salėje pasakojo dauguma įstatymo pataisų šalininkų. Jie tvirtino, kad įstatyme buvo galima šį skerdimo būdą pavadinti tautiniu paveldu ir jis būtų sulaukęs mažiau kritikos.

„Šis skerdimo būdas Lietuvoje egzistuoja tiek, kiek gyvūnai naudojami maistui. Jaučiu, kad kai kurie gyvūnai, lėktuvais vežami į kitas šalis paskersti, patiria didesnį stresą nei jei jie būtų papjauti tiesiog čia. Bet kaina už ten išvežtus gyvus ir ten paskerstus gyvulius pakyla šešis kartus“, – pažymėjo Kazys Starkevičius.

Socialdemokratas Darius Petrošius taip pat siūlė į reikalą žiūrėti ūkiškai, o ne politiškai. 

„Ūkinį reikalą dabar painiojame su džihadistais, su Rusijos interesais. Siūlau pasižiūrėti paprasčiau. Leiskime verslui bent pabandyti surasti tų naujų rinkų“, – ragino jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skerdykla
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skerdykla

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką