Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo prašo ne žlugdyti, o skatinti Lietuvos vyno pramonę, duodančią darbo sodininkams

Vynuogynai
E.Jančiukaitės nuotr. / Vynuogynai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos sodininkus vienijanti verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą bei Seimo narius. Sodininkai atkreipia dėmesį, kad formuodami akcizų politiką valdininkai ir politikai diskriminuoja lietuvišką vyno pramonę, kuri svarbi keliems tūkstančiams Lietuvoje veikiančių didesnių ir mažesnių sodų.

Lietuvos versliniuose soduose ir uogynuose per metus užauginama apie 60-80 tūkst. tonų obuolių ir 15-25 tūkst. tonų įvairių uogų. Šviežiam vartojimui netinkanti produkcija, kurios, priklausomai nuo metų, susidaro apie 30-50 proc. nuo viso užauginto derliaus, skiriama perdirbimui. Nelikus vieno pramonės segmento – vyndarystės – būtų neigiamai paveikta ir sodininkystė, kuriai susiaurėtų galimybės realizuoti perdirbimui skirtą produkciją.  

Šiemet Lietuvos vyndariai iš sodininkų supirko per 20 tūkst. tonų vaisių ir uogų, daugiausia obuolių, iš kurių gaminamas lietuviškas vynas, turintis senas kulinarinio paveldo tradicijas, pripažįstamas ir klasikinių pasaulio vyndarių. 

Nelikus vieno pramonės segmento – vyndarystės – būtų neigiamai paveikta ir sodininkystė, kuriai susiaurėtų galimybės realizuoti perdirbimui skirtą produkciją.  

„Vaisių ir uogų supirkimas Lietuvoje kasmet mažėja. Viena priežasčių – sumažėjusios lietuviško natūralaus vaisių ir uogų vyno gamybos apimtys dėl nepalankios valstybės akcizų politikos. Tiek vynuogių, tiek vaisių-uogų vynas, kuris patenka į tą pačią akcizų kategoriją, yra santykinai brangus, lyginant su kitomis lengvesnių gėrimų rūšimis, o Lietuva dar labiau didina vyno apmokestinimą, nors visame pasaulyje vynas laikomas neatskiriama maisto kultūros, bendravimo dalimi“, – sako Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys. 

Per pastaruosius 7 metus akcizo tarifas natūraliam vynui buvo padidintas 50 proc. Šiuo metu jis yra 2,5 karto didesnis nei taikomas, pavyzdžiui, alui.

Spalio pradžioje Finansų ministerija siūlė nuo 2015 m. kovo akcizo tarifą sidrui ir alui didinti 15 proc., vynams – 3 proc., stipriesiems gėrimams – 2 proc. Tai reiškė, kad visoms gėrimų rūšims mokestis didėtų vienodai – po 1-2 cnt. už alkoholio procentą litre, tačiau Seimui pateikti ir alternatyvūs siūlymai, kurie ragina dar labiau didinti apmokestinimą vynui, o alui taikyti mažesnį akcizo tarifą. Padidinti akcizai atitinkamai pakelia ir gėrimų kainą parduotuvėse bei lemia pirkėjų pasirinkimą tarp skirtingų gėrimų kategorijų.

Per pastaruosius 7 metus akcizo tarifas natūraliam vynui buvo padidintas 50 proc. Šiuo metu jis yra 2,5 karto didesnis nei taikomas, pavyzdžiui, alui.

Pasak D. Kviklio, ankstesnių metų patirtis ir ekspertų skaičiavimai rodo, kad  vaisių-uogų pramonė Lietuvoje galėtų supirkti ir panaudoti keletą kartų daugiau sodininkų produkcijos – tai būtų didelis paskatinimas ir pagalba šalies sodininkų ūkiams bei šios veiklos perspektyvoms. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai Rusija taiko sankcijas ir neįsileidžia Lietuvos sodininkų užaugintos produkcijos, apribodama dar vieną realizavimo kanalą. 

Daugelyje šalių iš vietoje augančių vaisių ir uogų gaminamas vynas yra laikomas nacionalinės kultūros dalimis, saugomas ir skatinamas, nes pritraukia užsienio turistus, formuoja šalies identitetą. Lietuvoje gaminamas obuolių ir įvairių vaisių bei uogų vynas yra pripažintas kulinarinio paveldo dalimi.

Komentarai
Temos Vynas, Akcizas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką