Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Smulkiuose ūkiuose nustatytoje AKM zonoje iki lapkričio mėnesio kiaulių turės nelikti

Kiaulės
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Kiaulės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu išplėsta afrikinio kiaulių maro buferinė zona, į kurią patenkantys ūkininkai, laikantys mažiau nei 100 kiaulių, privalės iki šių metų lapkričio 1 d. jas paskersti savo reikmėms arba parduoti mėsai.

„Situacijos sudėtingumas tiek mūsų šalyje, tiek ir kaimyninėse valstybėse diktuoja būtinybę taikyti labai griežtas prevencines priemones. Netgi tiems kiaulių laikytojams, kurie 2013 metais įsteigtoje buferinėje įgyvendino biosaugos reikalavimus ir laikė kiaules, nebebus taikomos išimtys ir kiaulės turės būti paskerstos. Mūsų tarnybos duomenimis, dėl šio sprendimo turės būti paskersta apie 5 tūkst. kiaulių“, - sakė VMVT direktorius Jonas Milius.

Prieš skerdžiant gyvulius registruotose kiaulių laikymo vietose, kuriose deklaruotos laikomos kiaulės, kiaulių laikytojai įpareigoti apie tai informuoti teritorines VMVT ir įgaliotus ar valstybinius veterinarijos gydytojus, kad atvykę specialistai galėtų atlikti kiaulių klinikinę apžiūrą ir atrinkti mėginius AKM tyrimams. Laiku įgyvendinę nurodymą kiaulių laikytojai galės kreiptis valstybės teikiamos kompensacijos, numatytos už buferinėje zonoje laikytų kiaulių paskerdimą, jeigu laikytojas nebuvo pasinaudojęs kompensacija už paskerstas kiaules ankstesniais metais.

Laiku įgyvendinę nurodymą kiaulių laikytojai galės kreiptis valstybės teikiamos kompensacijos, numatytos už buferinėje zonoje laikytų kiaulių paskerdimą.

VMVT direktoriaus teigimu, sprendimas išplėsti teritorijos, kurioje draudžiama smulkiuose ūkiuose auginti kiaules, ribas, buvo priimtas įvertinus ir išanalizavus visus AKM protrūkius, šiemet užregistruotus Lietuvoje kiaulių laikymo vietose.

„Visų su AKM kovojančių šalių, tai pat ir mūsų pačių patirtis rodo, kad užkratui plisti kiaulių ūkiuose didžiausią riziką kelia žmogiškasis faktorius ir kiaulininkystės ūkiai, kuriuose nesilaikoma biosaugos priemonių. Tai ypač akivaizdu tapo tiriant AKM pasireiškimo priežastis smulkiuosiuose ūkiuose Ignalinos, Rokiškio, Utenos rajonuose, o kai kurie jų buvo įgyvendinę biosaugos reikalavimus.

Kita vertus, metų pradžioje analogiškas priemones įgyvendinus pietryčių Lietuvoje, AKM plitimo į kiaulių ūkius šiame regione pavyko išvengti. Visi ligos židiniai ūkiuose buvo nustatyti tose teritorijose, kur negaliojo griežtas reikalavimas atsisakyti laikyti po vieną ar kelias kiaules“,- sakė J. Milius.

Europos Komisijai priėmus sprendimą AKM užkrėstose ar su užkrėstomis zonomis besiribojančiose zonose taikyti tam tikras lengvatas tiktai pilnai biologinio saugumo priemones įgyvendinusiose kiaulių laikymo vietose, pavyzdžiui leisti išvežti kiaules skerdimui ir prekiauti kiauliena ir jos gaminiais iš trečiosios zonos šalies viduje, bei išvežti gyvas kiaules iš antrosios AKM zonos, Lietuva savo ruožtu privalėjo prisiimti įsipareigojimus užtikrinti, kad visose šiose teritorijose bus taikomos ypatingai griežtos ligos plitimo prevencijos priemonės ir tiek vidaus, tiek ir Europos Sąjungos rinka bus apsaugota ir produktai nekels pavojaus Lietuvos bei kitų šalių kiaulininkystės sektoriui.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką