Tikrieji savininkai
„Ūkininkas kooperatyve yra savininkas. Pats savęs neskriaus. Ūkininkai pas mus patys skirsto pieno kainas, patys sprendžia, kaip elgtis su pelnu – jį padalyti ūkininkams ar jį investuoti“, - kooperatyvo privalumus vardija didžiausio Šiaurės Lietuvoje kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė.
Šis kooperatyvas užsiima ne tik žaliavinio pieno supirkimu, bet ir turi užmojų teikti visą paslaugų kompleksą. Jau dabar siūlo tvarkyti buhalterinę apskaitą, o ateityje kooperatyvo narius aprūpins visapusiškai: pašarais, papildais, teiks skolinimosi, galvijų supirkimo bei pardavimo, veislininkystės paslaugas.
Kooperatyvas 2004-aisiais pradėjo veikti septynių ūkininkų iniciatyva. Dabar po jo stogu telkiasi per 1200 ūkininkų iš Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio, Utenos, Zarasų rajonų. Pieningiausiais vasaros mėnesiais kasdien surenkama iki 90 t žaliavinio pieno.
Daugėja kasmet
Šiuo metu Lietuvoje realiai veikia apie du šimtus žemės ūkio kooperatyvų, jų kasmet atsiranda naujų. Ypač pagyvėjo kooperatyvų kūrimasis trejus pastaruosius metus.
Šiuo metu Lietuvoje realiai veikia apie du šimtus žemės ūkio kooperatyvų, jų kasmet atsiranda naujų. Ypač pagyvėjo kooperatyvų kūrimasis trejus pastaruosius metus.
Ilgai kratęsi blogos „kolūkių“ atminties, žmonės pradeda pripažinti, kad pavienis smulkusis ūkininkas yra silpnas karys kovoje su galingais perdirbėjais. Keisti nuomonę skatina ir žemės ūkio kooperatyvams sudarytos palankesnės sąlygos gauti Europos Sąjungos (ES) bei valstybės pagalbą.
Pagal valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisykles (2008- 2013 m. laikotarpiui) besikuriančiam kooperatyvui parama gali būti teikiama penkerius metus (iš viso beveik 1,4 mln. Lt); pagalbos gali kreiptis ir veiklą jau plėtojantys kooperatyvai. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, praėjusiais metais valstybės pagalba buvo suteikta 12 kooperatyvų, jiems skirta iš viso 0,8 mln. Lt.
Kooperatyvams ir jų nariams plačiau atvertos kai kurių KPP priemonių paramos durys.
Palankios sąlygos
Kooperatyvai skatinami imtis perdirbimo. Siekiantiesiems paramos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį taikomi šeši pirmumo kriterijai, kurių tarpe kooperatyvai įrašyti antroje vietoje (pirmoje – pareiškėjai, dar nesinaudoję EB investicine parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai).
Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai gali jungtis ir kurti antrojo lygio kooperatyvus, kurie būtų pajėgūs statyti ne tik naujus pieno perdirbimo cechus, bet ir įmones. Šalyje jau atsiranda įkvepiančių pavyzdžių.
Pernai pieno rinką gerokai išjudino žinia, kad iš „Lietuviško pieno“ marškinėlių išaugęs kooperatyvas „Pienas LT“ ketina statyti naują pieno perdirbimo įmonę. Projektui finansuoti buvo skirta 51 mln. litų ES parama.
Įtraukti į pirmumo sąrašą
Kooperatyvai ir jų nariai taip pat įtraukti į pirmumo kriterijų sąrašą vertinant pareiškėjus, siekiančius paramos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“. Devynių kriterijų sąraše kooperatyvai ir jų nariai atitinkamai įrašyti septintoje ir šeštoje vietoje.
Juostaviečių kaime (Biržų r.) ūkininkaujantis kooperatyvo „Pieno puta“ valdybos narys Arvydas Džiulna šį pavasarį kaip tik pateikė supaprastintą paraišką pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį.
Ūkininkas ketina modernizuoti savo ūkį – įsigyti kombainą, šienavimo technikos. Tačiau savo galimybes gauti paramą jis vertina labai atsargiai – vargu ar tam, kad nurungtų kitus pareiškėjus, pakaks to, kad jis yra kooperatyvo narys.
Pagal populiarias tarp šalies ūkininkų veiklos sritis prašoma paramos suma gerokai perkopė metinį biudžetą. Paramos pagal kitas gyvulininkystės šakas, tarp kurių pakliūva ir pieno sektorius, paramos kreipėsi per tūkstantį pareiškėjų, jų prašoma suma 10 kartų viršija skirtą šiai veiklos sričiai.
Kaip paaiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė, paraiškų vertinimas tebevyksta. Siekiant efektyviau paskirstyti paramos lėšas, biudžetas iš anksto proporcingai paskirstytas prioritetiniams gyvulininkystės, augalininkystės ir paslaugų žemės ūkiui teikimo sektoriams. Tada paramos lėšos skirstomos atsižvelgiant į projektų atitiktį nustatytiems pirmumo kriterijams: pirmoje vietoje čia pareiškėjai, iki tol negavę EB investicinės paramos, antroje – mažų ūkių šeimininkai, trečioje – jaunieji ūkininkai.
 |
