Nurodomos ir kitos priežastys: palankūs javapjūtei orai, į grūdų perpildytą uostą neatplaukiantys laivai, elektros energijos tiekėjai ir net... policininkai.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti eilėje stovintys ūkininkai ir vairuotojai tvirtino, kad šiemet eilės neabejotinai pailgėjo, tačiau nepaneigė ir fakto, kad „Kretingos grūdai“ klientus priima sparčiau.
„Į eilę stojau vakar vakare, traktorių palikau pernakt, nes namai nelabai toli, Darbėnuose. Kas atvykęs iš toliau, nakvoja vietoje. Iki vidurdienio pajudėjau, spėju, ligi eilės vidurio, tikiuosi, kad vakarop į grūdų bazės teritoriją įvažiuosiu.
Ten, aišku, dar kelias valandas pastovėsiu, tačiau tikrai žinau, kad išsikrausiu ir grįšiu namo. Sunkiau tiems, kurie, visą dieną stovėję, gali nebespėti iki priėmimo uždarymo. Šiemet eilės lyg ir ilgesnės, tačiau juda greičiau, nes sparčiau sukasi „Kretingos grūdai“. Pernai, kai toje pačioje vietoje stovėdavome, sakydavome, kad dar ilgai teks laukti“, – pasakojo ūkininkas Antanas iš Darbėnų.
Paklaustas, kokios įtakos eilių susidarymui turi javapjūtei palankūs orai, Antanas nepaneigė, kad tai svarbus veiksnys, tačiau pateikė ir savo samprotavimus.
„Lemia viskas: ir orai, ir gausus derlius, tačiau ir ūkininkai aktyvesni. Girdėti kalbų, kad elevatorius tuoj bus pilnas, todėl visi skuba pristatyti grūdus. Mano ūkis nedidelis, 50 ha, labai nesisieloju. Kol laukiu eilėje su grūdais, kombainas kaimynų derlių ima“, – sakė darbėniškis.
Arčiau eilės galo sutikau būrelį besikalbančių Kretingos r. ūkininkų. Algis, kitiems pritariant, sakė, kad viskas eitųsi sparčiau, jei grūdų nevežtų iš svetur.
„Nepaneigsi, grūdus šiemet priima sparčiau, tačiau kas iš to, jei visa Lietuva veža. Ir iš Latvijos atvažiuoja, vieną dieną savo akimis mačiau penkis sunkvežimius su rapsais. Laivas į uostą neatplaukia, ten saugyklos perpildytos, sunkvežimiai suka į Kretingą. Manau, kad firmos, kurios išplukdo grūdus į užsienį, turėjo laivus laiku užsakyti, tačiau bijojo prastovų, nežinojo, prikuls grūdų ar ne, lis ar bus sausa. Rizikuoja, ir mes rizikuojame, ar sutartis sudaryti iš anksto, ar palaukti darbymečio“, – pasakojo grūdus atvežęs Algis.
Priežasčių daug
„Kretingos grūdų“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis paaiškino, kodėl eilės šiemet visiems atrodo ilgesnės.
„Yra tokia problema, kad Tiekėjų gatvėje tarp transporto priemonių paliekami dideli tarpai. Vienas užmiega, kitas nenori užvesti traktoriaus, taupo kurą, trečiam dar kitos priežastys. Kartais vos ne puskilometrio tarpas susidaro. Ir policija persistengė, vieną dieną nubaudė nemažą būrį vairuotojų, stovėjusių ties tai draudžiančiu ženklu.
Tačiau jei palyginsime priėmimo tempus, šiemet jie spartesni, nes esame pertvarkę priėmimo tvarką, yra įvairių naujovių. Per dieną priimame ir 200 transporto vienetų, buvo dienų, kai į elevatorių supildavo daugiau kaip 7 tūkst. t grūdų. Dar viena darbus spartinanti aplinkybė – sausi grūdai“, – pasakojo S.Baltuonis.
Paklaustas, kaip vertina eilėje stovinčių ūkininkų kalbas, kad elevatorius greitai bus pilnas, direktorius nepaneigė: taip atsitikti gali.
„Kaip jau minėjau, per dieną priimame didelį grūdų kiekį, antradienį jau buvo 80 tūkst. t, tad mūsų talpyklos užpildytos 80 proc. Jei niekas nesikeis, savaitės pabaigoje priėmimą stabdysime. Ūkininkai žino situaciją, todėl skuba grūdus priduoti, tai irgi didina eiles.
Dar viena, mano akimis, keista aplinkybė – pas mus atvažiuoja su grūdais net iš Anykščių. Kodėl taip daro? Pasirodo, grūdų supirkėjai ūkininkams moka daugiau, jei jie grūdus pristato kuo arčiau Klaipėdos uosto, kad vėliau būtų lengviau juos atvežti iki laivo“, – pasakojo „Kretingos grūdų“ vadovas.
Stabdo energetikai
Šios savaitės pradžioje visoje Kretingoje net du kartus buvo dingusi elektra, darbai sustojo ir „Kretingos grūduose“. Pasirodo, šiai įmonei tai nėra paprastas veikiančių mechanizmų ar kompiuterių išsijungimas, neperspėjus nutrauktas elektros energijos tiekimas atneša gerokai liūdnesnių padarinių.
„Ilgiausiai elektra buvo atjungta rugpjūčio 8 d., net tris valandas. Šį pirmadienį elektra taip pat dingo, o kai antradienį energetikams rašiau elektroninį laišką, ir vėl išsijungė kompiuteris, aišku, ir visa grūdų bazė. Tuo metu neveikia transporteriai, išpylimo mechanizmai, sustoja grūdų priėmimas, nes laboratorija negali atlikti tyrimų. Blogiausia, kad sustoja tokie vertikalūs įrenginiai kaip norijos. Jose vienu metu gali būti 3 t grūdų, tačiau, kai elektra vėl atsiranda, tokio grūdų kiekio norija iš vietos pajudinti negali – sudegs arba variklis, arba diržai.
Todėl iš sustojusių norijų grūdus tenka semti kibirais, nešti neštuvais, kad vėl paleidžiant jos būtų tuščios. Neretai šis darbas užtrunka ilgiau, nei būna išjungta elektra. Jei energetikai apie atjungimą praneštų bent prieš 10 minučių, problemų galėtume išvengti. Rugpjūčio mėnesį buvo penki tokie sustojimai. Per valandą mes priimame 10–15 transporto priemonių, galima suskaičiuoti, kiek dėl to strigo laukiančiųjų eilė“, – pasakojo vykdomasis direktorius S.Baltuonis.
„Ūkininko patarėjo“ pašnekovas tikino, kad ir miesto valdžia, ir policininkai galėtų būti tolerantiškesni grūdų vežėjams – juk ne kokios gegužinės vyksta, o lietuviškas auksas į saugyklas keliauja.
Atliks tyrimą
AB LESTO domėjomės, dėl kokių priežasčių neperspėjus stringa elektros energijos tiekimas. Bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba „Ūkininko patarėjui“ atsiuntė komentarą dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų priežasčių.
„Šiuo metu vykstantys rekonstrukcijos darbai elektros perdavimo ir skirstymo tinkluose turi įtakos elektros tiekimo patikimumui Kretingos rajone. Elektros perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“ šiuo metu atlieka Kretingos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbus – dėl to mūsų klientai gali justi trumpalaikius įtampos svyravimus. Šie trumpi, kartais trunkantys tik šimtąsias sekundės dalis, svyravimai gali sukelti gedimų elektros tinkluose. Ar tai buvo pastarųjų dienų elektros tiekimo sutrikimų priežastis, nustatys mūsų atliekamas tyrimas.
Mes savo ruožtu elektros skirstymo tinklo modernizavimo ir remonto darbus atliekame periodiškai, atidžiai įvertinę jų būklę. Siekiame, kad mūsų darbai keltų kuo mažiau rūpesčių ir nepatogumų klientams. Apie suplanuotus darbus klientus iš anksto informuojame per rajono žiniasklaidą, o tie klientai, kurie yra nurodę savo kontaktinius duomenis, gauna pranešimus trumposiomis žinutėmis ar elektroniniais laiškais“, – aiškina M.Burba.
