Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žlungančio Lietuvos pieno ūkio viltis ne Europa, o Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmadienį Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą Europos Sąjungos (ES) ūkininkams kompensacijoms dėl Rusijos sankcijų skirti vos 125 mln. eurų. Kol kas nėra leidžiami nei intervenciniai pirkimai, nei eksporto subsidijos. Lietuvos pienininkai teigia, kad tai lašas jūroje. Mūsų šalis vienintelė eksportuoja 50 proc. pagaminamo pieno, tuo tarpu ES – vos 4 proc., todėl ir problemos nemato.

Daug vilčių į EK praėjusią savaitę dėjusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė savo žvilgsnį nukreipė į kaimyninę Baltarusiją. Antradienį ji svečiavosi šioje šalyje. Aliaksandras Lukašenka siūlo pirkti 700 tonų lietuviško pieno per dieną (tai pusė viso perteklinio pieno, Lietuvoje atsiradusio po Rusijos draudimų). Taip pat Baltarusijos atstovai neslepia planų visą šalyje pagaminamą produkciją išvežti į Rusiją ir ten pelningai parduoti, o savo vidaus rinkai pasiūlyti lietuviškų pieno produktų.

Su nerimu laukia rugsėjo

Pieno gamintojams ir kooperatyvams, kurie turi sudarę normalias sutartis, perdirbėjai kainų be rugsėjo 1 dienos negali mažinti. Žinoma, ne visi gamintojai į tai kreipia dėmesį, – teigė B.Markauskas.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys Bronius Markauskas 15min.lt teigė, kad daugelis pienininkų turi ilgalaikes sutartis su perdirbėjais, tačiau jos baigsis rugsėjo mėnesį.

„Kaip tik kalbėjau ir su „Pieno žvaigždžių“, ir su „Rokiškio sūrio“ atstovais. Pieno gamintojams ir kooperatyvams, kurie turi sudarę normalias sutartis, perdirbėjai kainų be rugsėjo 1 d. negali mažinti. Žinoma, sutarčių yra visokių ir ne visi gamintojai į jas kreipia dėmesį. Tikrai yra atvejų, kai pieno gamintojams atvežamos naujos sutartys ir liepiama jas pasirašyti arba grasinama nepirkti pieno visai“, – pasakojo jis.

BFL nuotr./Bronius Markauskas
BFL nuotr./Bronius Markauskas

Pasak B.Markausko, sutarčių nutraukimo ir kainų mažinimo bumas buvo iš karto po Rusijos draudimų paskelbimo. Šiuo metu įtampa slūgsta, atsiranda naujų tiekimo kelių. „Nuo rugsėjo situacija bus aiškesnė, tačiau kol kas visos perdirbimo bendrovės tikina, kad kaina bus mažinama“, – sakė pašnekovas.

Pieno kaina – mažesnė nei savikaina

Tikėtina, kad nuo rugsėjo pirmosios pieno supirkimo kaina gali kristi iki 75 ct. Tai optimistinis variantas, – nurodė pienininkų atstovas.

Pienininkų atstovas nurodė, kad po embargo buvo kalbama apie pieno kainos kritimą iki 55–60 ct už litrą. „Tai gerokai žemiau savikainos, nes ji svyruoja nuo 80 ct iki 1 Lt už litrą. Tokia kaina vienareikšmiškai reikštų nuostolius, žmonėms neapsimokėtų laikyti gyvulių. Jau nuo kovo mėnesio pieno supirkimo kaina buvo mažinama. Iki tol gavau 1,11 Lt už litrą, šiuo metu gaunu 89 ct. Tikėtina, kad nuo rugsėjo pirmosios pieno supirkimo kaina gali kristi iki 75 ct. Tai optimistinis variantas“, – teigė B.Markauskas.

Jo teigimu, karvių augintojams kyla dar viena problema – pieninių veislių galvijų mėsos kaina yra irgi gerokai kritusi. „Tai dviguba bėda. Bendrauju su kolegomis ir matau, kad jų ketinimai atsisakyti gyvulininkystės yra labai rimti“, – sakė pašnekovas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Lietuviški pieno produktai Rusijos parduotuvėje
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Lietuviški pieno produktai Rusijos parduotuvėje

B.Markauskas pastebėjo, kad Vyriausybė su kiekviena diena dalina vis mažiau pažadų, o ir galima parama greičiausiai ūkininkų nepasiektų: „Kalbėjome ir su žemės ūkio ministre, kad valstybės parama perdirbėjams turėtų būti skiriama tik su rimtais jų įsipareigojimais. Tai taip pat turi būti taikoma ir prekybos tinklams. Turime tikrai skaudžių pavyzdžių, kai parama likdavo mūsų verslo partneriams.“

Europos Komisija problemos neįžvelgia

Labai gaila, bet Europos Komisija į situaciją Baltijos šalyse nelabai sureagavo ir nemato rimtos problemos, – apgailestavo B.Markauskas.

EK pirmadienį skyrė 125 mln. eurų kompensacijoms ES ūkininkams, tačiau lietuvių tai neguodžia. Vien Lietuvos didžiosios pieno bendrovės skaičiuoja, kad jų nuostolis per mėnesį gali siekti 20 mln. litų.

„Blogiausia yra tai, kad nė viena kita valstybė ES neeksportuoja 50 proc. pagaminamo pieno. Vokietija ar Nyderlandai gamina žymiai daugiau, bet Vokietija eksportuoja tik 8 proc. Jiems tokios problemos nekyla.

Labai gaila, bet Europos Komisija į situaciją Baltijos šalyse nelabai sureagavo ir nemato rimtos problemos. Tai yra labai blogai, nes mes iš Komisijos tikėjomės, kad mums bus leisti bent jau intervenciniai pirkimai ar bus atnaujintos eksporto subsidijos“, – teigė B.Markauskas.

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Jean-Claude'as Junckeris
„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Jeanas Claude'as Junckeris

Gali būti, kad Lietuva šiuo atveju liks viena. Numatyti pinigai labai nerimti ir jie bus skirti visiems sektoriams. ES labiau akcentuoja daržoves, o ne pieną, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Pasak jo, gali būti, kad Lietuva šiuo atveju liks viena, nes visa ES eksportuoja tik 4 proc. pagaminamo pieno. Ir iš tų 4 proc. didžioji dalis keliauja ne į Rusiją. Dėl įvestų ribojimų pieno perteklius tikrai nebus toks didelis, o mažos šalies ūkininkų problemos eurobiurokratų dėmesio gali nesulaukti.

„Numatyti pinigai labai nerimti ir jie bus skirti visiems sektoriams. ES labiau akcentuoja daržoves, o ne pieną. Derybos dar nėra baigtos, savo argumentus bandome pateikti, tačiau vaizdas tikrai ne koks“, – minėjo pienininkų atstovas.

Baltarusiška schema

Baltarusija planuoja visą savo gaminamą pieną ir pieno produktus eksportuoti į Rusiją, kas jiems ekonomiškai bus labai palanku, o savo rinkos poreikius patenkinti lietuviško pieno produkcija.

Pasak B.Markausko, nors iš ES gerų naujienų nėra, jos ateina iš Baltarusijos: „Rusija turės pieną įsivežti iš kažkur kitur. Pavyzdžiui, Baltarusija planuoja visą savo gaminamą pieną ir pieno produktus eksportuoti į Rusiją, kas jiems ekonomiškai bus labai palanku, o savo rinkos poreikius patenkinti lietuviško pieno produkcija.“

Antradienį derėtis dėl galimo pieno produktų eksporto į Baltarusiją išvyko žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė. Jei A.Lukašenkos planui nesutrukdys Rusijos valdžia, Lietuvos pienininkai nors ir pigiau, tačiau savo produkciją galės pardavinėti panašiomis apimtimis kaip ir iki draudimų įsigaliojimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Per gerą mėnesį situaciją turėtų nusistovėti ir tragedijos neturėtų būti, o jei ji bus, tai greičiausiai bus sukelta dirbtinai, nes perdirbėjai kaip visada su avansu persistengia ir pasinaudoja proga“, – prognozavo B.Markauskas.

Pienines karves gali pakeisti mėsiniai galvijai

Be abejo, supirkėjai pasinaudos situacija mažindami kainas, nors geros mėsos į Rusiją jie ir neveždavo, – prognozavo A.Bezaras.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras 15min.lt nurodė, kad šiuo metu problemos kyla „karvienos“ pardavėjams, o kokybiška galvijų mėsa buvo ir bus paklausi visada.

„Be abejo, supirkėjai pasinaudos situacija mažindami kainas, nors geros mėsos į Rusiją jie ir neveždavo. Vyriausybės planuojama skirti parama situacijos neišspręs. Taip buvo jau ne kartą ir perdirbėjai rasdavo būdų, kaip pasinaudoti situacija“, – sakė jis.

Paklaustas, ar gyvulininkystei Lietuvoje nekyla pavojus, A.Bezaras teigė, kad reikia tinkamai pasirinkti ūkininkavimo kryptis: „Būtų labai keista, jei visos Europos ūkininkams apsimokėtų auginti galvijus, o Lietuvos neapsimokėtų. Rajonuose, kur žemės apleistos, dirvonuoja, geresnės veiklos ir būti negali. Tai labai nesudėtingas verslas, tačiau jam reikia pradinių investicijų įsigyti veislinei medžiagai.“

Pasak jo, ūkininkams teks pamažu persiorientuoti. Greitai to padaryti bus neįmanoma, nes jie taip pat yra investavę į pieno linijas, tvartus, kurių mėsiniams galvijams nereikia.

Skersti musulmonų kraštams išmoks

Geros mėsos paklausa bus visada, o pas mus visi pripratę valgyti tik prastą karvieną, – kalbėjo galvijų augintojų atstovas.

Asociacijos prezidentas taip pat pasigedo didesnės EK paramos. „Be abejo, jaučiamės palikti ir nuostolius teks prisiimti mums, bet tikimės, kad situacija pasitaisys. Pradėjus auginti, investavus į techniką, į žemę, į galvijus visko palikti negali. Tai ne toks verslas, kur galėtum kasdien blaškytis“, – paaiškino jis.

Paklaustas apie naujas rinkas, pašnekovas viltis dėjo į aktyvesnį ambasadorių darbą, kad Lietuvai atsivertų daugiau užsienio rinkų. „Geros mėsos paklausa bus visada, o pas mus visi pripratę valgyti tik prastą. Prekybininkai stengiasi apgauti ir vietoj geros mėsos grūdą seną karvieną“, – sakė A.Bezaras.

Sauliaus Žiūros nuotr./Galvijai turi vidinį kompasą.
Sauliaus Žiūros nuotr./Galvijai turi vidinį kompasą.

Pasidomėjus, kiek iš tiesų aktuali šiuo metu plačiai aptariama ritualinio skerdimo problema ir ar Lietuvos ūkininkai ir perdirbėjai iš viso mokėtų tai daryti, pašnekovas teigė, kad visko greitai išmokstama: „Ritualinio skerdimo leidimas padėtų. Manau, kad pjauti atvažiuotų pirkėjų atstovai. O jei reikėtų, tai ir patys išmoktume. Nieko baisaus. Lietuviai gabūs.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką