Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aistė Pilvelytė: pavargau nuo klausimų... Taip, aš laukiuosi!

Foto naujienai: Aistė Pilvelytė: pavargau nuo klausimų... Taip, aš laukiuosi!
zmones24.lt / Jono Staselio nuotrauka
Šaltinis: Žmonės.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dar prieš metus dainininkė Aistė Pilvelytė (29) džiaugėsi, kad su vyru Vladu gali gyventi tik sau, ir prisipažino dar nenorinti, jog gyvenimas vieną dieną pasikeistų.

Dar prieš metus dainininkė Aistė Pilvelytė (29) džiaugėsi, kad su vyru Vladu gali gyventi tik sau, ir prisipažino dar nenorinti, jog gyvenimas vieną dieną pasikeistų. Galbūt iš šio jaunos moters plano Dievas ir pasišaipė, bet tenka sutikti: Aistei planuoti gyvenimą sekasi puikiai. Daug metų kartojusi, kad gimdys sulaukusi trisdešimties, ji, panašu, nesuklydo - kūdikis į šį pasaulį turėtų pasibelsti praėjus vos dviem savaitėms po trisdešimtojo dainininkės gimtadienio.


Žurnalistai seniai tavęs klausinėja, ar laukiesi, bet kalbų apie nėštumą niekada nekomentavai. Kodėl šį kartą nusprendei prisipažinti?


Labai pavargau nuo klausimų, kamantinėjimų, ar tikrai esu nėščia. Žinoma, aš - matomas žmogus ir žurnalistai turi teisę skambinti, užduoti įvairių klausimų, bet labiausiai papiktino skambučiai mano artimiesiems. Jų ne klausė, o teigė, jog esu nėščia, ir visokiais būdais bandė „prigauti", kad tik išgirstų patvirtinimą. Daugelis artimųjų nieko nekomentavo, bet vienam interneto portalui pavyko „prigauti" mano kolegą. Po kelių valandų atsirado straipsnis su skambia antrašte: „Paslaptis atskleista: Aistė Pilvelytė laukiasi!!!"


Aš ir pati būčiau pasakiusi, kai tik tam būtų atėjęs laikas, - juk kadaise pasižadėjau žiniasklaidai pranešti, kai lauksiuosi. Laukiau, kada prabėgs pirmieji trys mėnesiai, kai gali įvykti įvairių dalykų, tačiau žurnalistai norėjo užbėgti įvykiams už akių... Negalėjau atsakyti: „Taip, laukiuosi", nes per anksti jie to manęs klausė. Dabar jaučiuosi puikiai, trys mėnesiai jau prabėgo, todėl galiu drąsiai pasidžiaugti ir patvirtinti: taip, esu nėščia ir labai laiminga...


Jūs su Vladu susituokę jau ketverius metus, bet žinia, kad laukiesi, vis vien buvo netikėta?


Netikėta, bet labai džiaugsminga... Kita vertus, atlikdama nėštumo testą jau žinojau, koks bus rezultatas, - kasdien norėjosi vis kitokio, neįprastesnio maisto, o ir nuotaikos svyravimas, padidėjęs jautrumas, pykinimas leido suprasti, jog esu nėštukė.

Gimus vaikeliui, daug kas pasikeičia: nuo tos akimirkos visas gyvenimas nori nenori ima suktis apie jį. Atsakomybė didelė, kita vertus, tikiu, kad atsiradus kūdikiui neilgai trukus viskas vis tiek stos į vietas, nebeatrodys taip sudėtinga, kaip iš pradžių. Apie tai, ko nežinome, mėgstame prisifantazuoti.


Kažkada prisipažinai esanti didžioji gyvenimo planuotoja ir vienas tavo planų - negimdyti iki trisdešimties...


Kada ištekėsi ar išsiskirsi, kada nauja gyvybė pasibels į tavo duris - tokie dalykai sunkiai planuojami... Tačiau visada labai norėjau susilaukti vaikų ne anksčiau kaip trisdešimties. Kai gims kūdikis, man jau turėtų būti trisdešimt, bet jis gali pasibelsti į pasaulį ir anksčiau, ir vėliau, nei gydytojai sako.


Vaikelio laukimas jūsų su vyru santykius kaip nors pakeitė?


Kol kas, rodos, niekas nepasikeitė - bent jau to nejaučiu. Viskas teka sava vaga, bet gimus lėliukui, manau, daug kas pasikeis, atsiskleis. Ir atsiskleis, neabejoju, tik geriausios Vlado savybės. Jis be galo laukia, kada gims kūdikis, todėl net neabejoju, kad nei man, nei vaikui jo dėmesio nepritrūks.

Jau dabar jaučiu, kad vyras pasidarė rūpestingesnis, o ir į mano nuotaikos svyravimą reaguoja ramiai. Vladas - ramus žmogus, visiška mano priešingybė. Jei jis būtų toks, kokia esu aš, nežinau, ar mudu gyventume kartu (juokiasi). „Čia mano Aistė..." - tepasako, kai užsiplieskiu, ir viskas aplinkui nurimsta.


Ar jūsų šeimai kada nors buvo kilusi reali grėsmė iširti?


Manau, taip. Ir tokiose situacijose tik laikas gali ką nors išspręsti, jis vienintelis viską sudėlioja į vietas. Niekada nereikia imtis drastiškų sprendimų, daug geriau ramiai apgalvoti ir tik tuomet nutarti.


Prasitarei, kad susilaukti kūdikio kol kas neplanavai. Turėjai sutrikti sužinojusi, kad nuo šiol gyvenimas versis aukštyn kojomis...


Manau, viską galima suderinti. Iškart pradėjau svarstyti, kaip čia bus, planuoti, kada įrašysiu albumą, kada pagimdžiusi grįšiu į sceną. Tikrai neketinu tapti namų šeimininke, juolab kad turiu puikias sąlygas būti ne vien mama - yra mano, Vlado tėvai, draugai, kurie tikrai mielai pagelbės ir padės viską suderinti.


Turbūt numirčiau, jei kas nors priverstų būti tik namų šeimininke. Yra moterų, kurios mėgaujasi tuo, ką daro tarp keturių sienų, ir vien rūpindamosi namais puikiai save realizuoja. Tai nuostabu, sveikintina, bet man tokia kasdienybė prilygtų kalėjimui. Esu aktyvi, man reikia veiklos, bendravimo, scenos. Į sceną žengiu ne tam, kad liūdinčiau ar džiuginčiau žmones, o dėl to, kad visa tai dainuodama išjausčiau kartu su kitais. Ryšys su publika - nenusakomas jausmas, ne scenos žmonėms gal ir sunku suprasti. Baigti karjerą, manau, kiekvienam atlikėjui sunku ir be galo skaudu.


Tačiau yra moterų, kurių net scenos trauka nepriverčia būti kuo nors daugiau nei mama...


Nemanau, kad man taip nutiks, - pažįstu save jau beveik trisdešimt metų ir žinau, ko galiu iš savęs tikėtis (juokiasi). Žinoma, vaikus auginančios draugės man nuolat kartoja, kad gimus kūdikiui daug kas, net ankstesni principai, keičiasi, imi suvokti, jog vaikas ir karjera - nelyginami dalykai, o aš vis purtau galvą ir sakau, kad viską galima suderinti. Vaikas, vyras, mėgstamas darbas - jei labai nori, įmanoma pasiekti, kad tai, kas tau svarbu, vienas kitam netrukdytų.


Tau visuomet pavyksta viską suderinti taip, kaip nori?


Bent jau suplanuoti tikrai visuomet pavyksta (juokiasi). Tikiu, kad mintys pildosi, o ištarti žodžiai yra galingi. Vidinis nusiteikimas yra didelė jėga. Manau, žmogus visada pasieks tai, ko nori, nieko nėra neįmanoma.


Bet dėl nėštumo turbūt kai kurių dalykų teko atsisakyti?


Alkoholio! Pasakiau kaip tikra alkoholikė, bet tai tiesa (juokiasi). Teko atsisakyti skanių kokteiliukų, kokių išgerdavome su mergaitėmis. Dar negaliu daryti kai kurių mankštos pratimų, nebelakstau su mylimu šuneliu, nebekopiu į kalnus. Bet labai sveika vaikščioti, todėl per dieną stengiuosi nueiti mažiausiai tris kilometrus.


O mamomis jau tapusių draugių patarimų dažnai išgirsti?


Kad, man atrodo, viską ir taip moku. Kai buvau penkiolikos, gimė dukterėčia, dažnai ją savaitgaliais prižiūrėdavau. Manau, puikiai viską prisimenu iki šiol. Be to, gimus kūdikiui, supratimas ateina savaime - nereikia jokių mokslų ar daugybės patarimų.


Šiemet tavęs neišvydome „Dainų dainos" scenoje, nors „Eurovizijos" atrankoje esi dalyvavusi jau šešis kartus. Būtum bandžiusi ir septintą, jei - ne aplinkybės?


Ne tik dėl to - susidėjo ir daugiau priežasčių. Viena jų - finansai. Pinigai, kuriuos ketinau sumokėti graikų kompozitoriui, buvo išties dideli, bet jo dainos „Eurovizijoje" yra laimėjusios pirmąsias vietas. Kai „Dainų dainoje" neleido dalyvauti užsienio kūrėjams, turėjau laiko susirasti, kas man parašytų kūrinį Lietuvoje, tačiau sužinojau, kad laukiuosi, ir viskas apvirto aukštyn kojomis. Daug aplinkybių tarsi rodė, kad šiemet neeikvočiau jėgų konkursui, bet nėštumas buvo pats ryškiausias ženklas, kad šį kartą nedalyvaučiau. Vis svarsčiau: „O kas bus, jei laimėsiu? Kaip aš pasirodysiu „Eurovizijos" scenoje?" Gal nėštumas ir būtų pliusas, bet, žinau, tokioje situacijoje pati prastai jausčiausi.

„Dainų dainą", jei tik galėdavau, žiūrėdavau kiekvieną savaitgalį - buvo smalsu ir įdomu, per finalą net atsisakiau vakarėlio (juokiasi). Dėl Sashos Son neabejojau nuo pat pradžių - džiaugiuosi dėl jo, manau, jis buvo vertas pergalės.


Mėginai įsivaizduoti, kaip konkurse būtų pasisekę tavajai dainai?


Tiesą sakant, nemačiau ir neįsivaizdavau savęs tame konkurse. Turėjau tik dainos demo versiją - nebuvo nei žodžių, nei matymo, kaip viskas turėtų atrodyti. Neužbaigtas darbas, ir tiek.


Vis dėlto LNK „Auksinėje savaitės blykstėje" kritikos „Dainų dainos" organizatoriams nepagailėjai. Kodėl tau buvo taip svarbu išreikšti griežtą nuomonę - juk net nedalyvavai konkurse?


Girdėjau gandų, kad Aistei Pilvelytei už demokratinėje valstybėje viešai išsakytą nuomonę dvejiems metams užtrenktos Lietuvos televizijos durys. Man pačiai niekas to nesakė, bet žurnalistai ne kartą to klausė. Paskambinau tiesiai televizijos prodiuseriui Jonui Vilimui ir pasiteiravau, ar tai tiesa, bet jis užtikrino nieko apie tai negirdėjęs.


Kodėl apie tai kalbėjau? Tarp atlikėjų ir konkurso organizatorių įvyko nesusipratimas. Rengėjai nuo pat pradžių nežinojo, kad „Dainų daina" virs nacionaline „Eurovizijos" atranka, viskas sprendėsi tuo metu, kai konkursas jau vyko. LRT vadovai ilgai svarstė, ar pablogėjus finansinei situacijai galės sumokėti dalyvavimo „Eurovizijoje" mokestį. Mano žiniomis, jis buvo sumažintas per pusę, todėl įpusėjus konkursui nuspręsta jį sumokėti - taip „Dainų daina" netikėtai virto „Eurovizijos" atranka. Kad taip nutiks, konkurse dalyvauti sutikę atlikėjai net nenutuokė. Neabejoju, daugelis, jei tik būtų žinoję, kad dalyvauja ne geriausios dainos konkurse, o „Eurovizijos" atrankoje, kvietimo nebūtų priėmę.


Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl kritikavau organizatorius, buvo ne ši. Pykau, nes konkurse nebuvo leista dalyvauti užsienio autoriams, bet juk tai būtų tik į gera - lietuviai kūrėjai turėtų konkurentų, o konkurencija skatina tobulėti.


Galbūt pabandytum spėti, kaip Sashai Son pasiseks Maskvoje?


Jis - iš tų dainininkų, kurie dainuoja ne sau, o publikai, ir tai daro visa širdimi. Šaunuolis. Dainuodamas jis pasiekia žmonių širdžių gelmes, tikiuosi, Europa jį išgirs. Linkiu jam patekti į penketuką.


Kitąmet tave ir vėl išvysime „Eurovizijos" atrankoje?


Žinoma, kaip „Eurovizija" be manęs (juokiasi)?!


Aistė ir toliau koncertuoja, jau kurį laiką darbuojasi prie naujojo albumo. Dainininkė neslepia: dėl krizės praėjusių metų gruodis jai buvo prasčiausias per visą karjerą - tiek mažai dar niekada nekoncertavo. Todėl vien iš muzikos gyvenanti atlikėja ėmė svarstyti apie naują veiklą. Kokia ji, kol kas neatskleidžia, bet šypsodamasi prasitaria: vis tiek bus susijusi su muzika. „Nenoriu prisikalbėti, todėl kol kas nieko ir nesakau. Bet jau artėju prie to, kuo norėčiau užsiimti ateityje. Kas žino, galbūt tuo užsiimsiu visą gyvenimą..." - mįslingai ištaria.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt