-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Dvyliktokas I. Jablonskas nesigaili sportininko karjerą iškeitęs į nuosavą verslą

Retai kam nusišypso laimė dar nebaigus mokyklos tapti verslininku ir restorano savininku. Irmantas Jablonskas – vienas iš tų laimingųjų, kuriam nestigo ryžto pasiūlyti sriubos restorano idėją ir tapti projekto „Vertas milijono“ nugalėtoju.
Foto naujienai: Dvyliktokas I. Jablonskas nesigaili sportininko karjerą iškeitęs į nuosavą verslą
Foto naujienai: Dvyliktokas I. Jablonskas nesigaili sportininko karjerą iškeitęs į nuosavą verslą / zmones24.lt
Retai kam nusišypso laimė dar nebaigus mokyklos tapti verslininku ir restorano savininku. Irmantas Jablonskas – vienas iš tų laimingųjų, kuriam nestigo ryžto pasiūlyti sriubos restorano idėją ir tapti projekto „Vertas milijono“ nugalėtoju.

Viskas prasidėjo nuo to, jog vieną dieną Irmantas spaudoje perskaitė žinutę apie rengiamą TV verslo projektą „Vertas milijono“. „Pamenu, tėtis parodė tą straipsnelį ir klausia: „Gal nori dalyvauti?“ Pamaniau, kodėl gi ne, juk seniai turėjau tris svajones. Viena – pasiekti sportinių aukštumų, ir ji išsipildė – esu daugkartinis tarptautinių dziudo ir sambo čempionatų nugalėtojas. Pasaulio sambo čempionate iškovojau bronzą. Antroji svajonė buvo turėti savo verslą, o trečioji – vesti kokią nors humoro ar šou laidą. Kol kas neišsipildė tik paskutinė svajonė, bet po laidos „Vertas ,milijono“ prodiuseriai nuramino: „Jei bankrutuosi, pakviesime į televiziją vesti laidos.“ Tikiuosi, trečias noras išsipildys sėkmingai plečiant verslą (juokiasi).“
Vaikinas neslepia, kad siųsdamas savo anketą net slapčia nesitikėjo, jog iš tūkstančio norinčiųjų dalyvauti projekte jis pateks į laimingųjų penkiasdešimtuką. „Juo labiau nepuoselėjau vilčių, kad pasieksiu finalą ir tapsiu vienu iš trijų nugalėtojų. Tiesiog turėjau savo sriubos restorano idėją, kuria karštai tikėjau. Ji gimė lankantis Belgijoje. Mes užsukome papietauti į sriubos restoraną, kuriame netrūko lankytojų. Greita, skanu ir ganėtinai pigu. Tik jis buvo kur kas kuklesnis, be to, mažesnis sriubų pasirinkimas. Netikėtai sukirbėjo mintis, kad būtų neblogai kažką panašaus, bet geresnio ir aukštesnio lygio įsteigus ir Lietuvoje.“
Irmantui sriubos restorano idėja tapo bilietu į sėkmę – vaikinas laimėjo 245 tūkstančius litų, kurie buvo skirti jo verslo projektui įgyvendinti.

Pats pilsto sriubą
Užsukęs į sriubos restoraną „Irmanto sriubos“ Vilniuje, iš pradžių jauną vaikiną galėtum palaikyti virėju ar padavėju. Verslininkas Irmantas Jablonskas nesibodi pats pilstyti sriubą ir aptarnauti klientų. „Nors draugai griežia per dantį, neva koks aš „bosas“, jei pats stoviu prie puodų, esu visai kitos nuomonės. Verslas dar tik įsibėgėja, vos pusantro mėnesio, kai atidarėme sriubos restoraną. Kaskart pilstydamas sriubą, paragauju. Kartą vienos skonis buvo ne toks kaip vakarykščios, tad nunešiau puodą į virtuvę ir liepiau išvirti naują.
Norisi „sustyguoti“ viską, kad kiekviena grandis dirbtų nepriekaištingai. Stengiuosi surinkti gerą komandą, kad visiems čia dirbantiems šis darbas būtų mielas. Jei kokybė bus prasta, niekas neis valgyti. Na, vieną kartą gal ir užsuks iš smalsumo. Tačiau vien tam, kad pažiūrėtų į jauną sriubą pilstantį restorano savininką ar prabangų ir jaukų restorano interjerą. Antrąsyk tikrai nesugrįš.“
Vienos Kauno vidurinės mokyklos abiturientas tik kitąmet laikys brandos egzaminus, tačiau mąsto ir kalba kaip patyręs verslininkas. Aštuoniolikmečiui pasisekė, nes patarimų, kaip tvarkyti verslą, ir žinių jam nešykšti tėvas. „Mano tėtis turi savo šokolado namus „AJ šokoladas“ Druskininkuose ir Trakuose. Anksčiau buvo atidaręs restoranų tinklą, tad puikiai išmano visas verslo subtilybes. Man pasisekė, kad esu jo sūnus, nes svetimam žmogui tikrai neišduotų verslo paslapčių (juokiasi). Kartais pažįstami net pasišaipo, jog iškilus menkiausiai problemai iškart puolu skambinti tėčiui. Bet visada geriau pasitarti su žmogumi, kuris turi patirties, nei paskui srėbti tai, ką per neišmanymą privirei.“

Plės verslą
Irmantas neketina apsiriboti vienu restoranu ir ketina plėsti verslą. „Iš pradžių, kai manęs klausdavo, ar neplanuoju atidaryti sriubos restorano kitame mieste, atsakydavau: „Gal po metų kitų, kai viskas įsisiūbuos“. O dabar, kai matau, kad viskas neblogai klostosi, sakau, kad galbūt kitas toks restoranas po kokio pusmečio atsiras ir Kaune (čia gimiau ir augau, todėl jaučiu sentimentų), paskui ir kituose miestuose. Esu optimistas. Be to, man labai pravertė tai, jog dar mažas būdamas matydavau, kaip dirba tėtis, padėdavau jam. Matyt, verslininko gyslelė yra genuose“, – juokiasi jaunasis verslininkas.
Būsimasis dvyliktokas, nuosavo restorano savininkas nežada užmigti ant laurų ir apleisti mokslų. „Suprantu, kad norint pasiekti daugiau reikia žinių. Tad baigęs mokyklą greičiausiai toliau studijuosiu verslo vadybą. Toli į priekį neplanuoju, vos spėju nuveikti tai, ką esu numatęs šiai dienai. Tiek daug visokių reikalų, jog visai nelieka laisvalaikio. Parėjęs vakare namo krintu į lovą kaip užmuštas. Kuriant verslą, sudega daugybė neuronų, didžiulė įtampa.
Turėjau bėdų su vienu virš restorano savo firmą turinčiu teisininku. Jis buvo parašęs skundą, kad jo bute girdėti triukšmas, todėl ilgai negalėjome iki galo susitvarkyti visų dokumentų ir gauti reikalingų leidimų. Kai mus su antstoliais piktasis teisininkas pagaliau įsileido į savo „butą“, paaiškėjo, kad ten ne miegamieji, o kontora. Atsiranda visokių piktų žmonių.“

Siūlo ne tik sriubos
Prie restorano „Irmanto sriubos“ per pietus kasdien nusidriekia nemaža eilutė norinčiųjų ne tik papietauti, bet ir pasmaližiauti čia parduodamais desertais. „Daugiausia eilėje matau moterų. Kartais net spėlioju, kurioms labiau rūpi paragauti sriubos, o kurioms – pats restorano savininkas (ko jau ko, bet humoro Irmantui nestinga).
Mūsų restorane klientai gali rinktis penkių rūšių sriubas. Vienos lengvesnės, kitos sotesnės. Pastebėjau, kad daugelis lietuvių mėgsta sočiau pavalgyti, todėl prie sriubos siūlome vietoje keptų bandelių su daržovėmis, grybais. Žinoma, galėtume pasiūlyti ir dvidešimties rūšių sriubų, bet vakare pusę jų teks išpilti lauk. Kiekvieną dieną verdame iš naujo. Jokio vakarykščio maisto!
Smagu, kad verslas kol kas sekasi, – neslepia Irmantas, – bet verslas dar neįsibėgėjęs. Dalį pelno turiu grąžinti investuotojams. Taigi naujo automobilio ir namo kol kas nenusipirkau, bet kada nors tapsiu milijonieriumi. Jei negalvoji apie sėkmę, vadinasi, esi prastas verslininkas.“ (Šypsosi.)

Laisvalaikiu – į sporto salę
Irmantas neslepia, kad pomėgiams ir draugams lieka tik savaitgaliai, kai restoranas nedirba. „Vasarą savaitgaliais daugelis važiuoja ilsėtis prie jūros, į sodybas, sodus ar į Trakus paragauti mano tėčio firminio šokolado, todėl kol kas per poilsio dienas nedirbame. Tačiau nuo rudens restoranas veiks ištisą savaitę, o dabar poilsio dienos priklauso man. Tada galiu susitikti su draugais, nueiti į klubą ir pašėlti.“
Irmantas prasitarė, kad draugų ir draugių turi daug, bet tos vienintelės dar nesutiko. Nesibaimina, kad vakarėliams ir pažintims, asmeniniam gyvenimui lieka vis mažiau laiko. „Viską įmanoma suderinti. Susipažinti su mergina galima daug kur. Nors moters idealo neturiu, – šypsosi, – žinau, kad vos pamatęs sau skirtąją pajusiu iš pirmo žvilgsnio.“
Labiausiai Irmantui gaila, kad apleido sportą. „Nors nuspendžiau sportinių aukštumų nesiekti, noriu palaikyti formą. Nuo sriubų degustavimo pradėjo augti pilvukas (kvatoja). Be to, labai sunku atsispirti tėčio šokoladiniams saldainiams. Pirmomis dienomis pats suvalgydavau, todėl lankytojams nelikdavo (šmaikštauja).
Pradėjus verslą, visai buvau liovęsis sportuoti, o dabar, kai priėmiau daugiau darbuotojų, kelissyk per savaitę spėju užsukti ir į sporto salę. Labai patinka slidinėti, apskritai keliauti. Bet laimėjus projektą teko atidėti kelionę į Ibisos salą (brolis net bilietus buvo nupirkęs). Kai turi savo verslą, kada nori nepapramogausi.
Paklaustas, kiek turi sesių ir brolių, Irmantas puola skaičiuoti. „Daug. Iš mamos pusės (tėvai išsiskyrę) turiu brolį ir seserį, o iš tėčio pusės – du brolius ir seserį. Esame didžiulė šeima ir būna smagu su visais susitikti.“
Irmantas įsitikinęs, kad jam negresia išpuikti, ir nežada pamesti galvos skaičiuodamas pelną. „Jei sėkmė būtų apsukusi galvą, pats nestovėčiau ir nepilstyčiau sriubos (juokiasi). Apsvaigti gali laimėjęs didelę sumą pinigų loterijoje, nes tada pinigai lengva ranka ir leidžiami. O kai juos uždirbi juodu prakaitu, be reikalo nemėtai. Sėkme galima pavadinti faktą, jog laimėjau projektą „Vertas milijono“, bet toliau viskas priklauso tik nuo mano gebėjimų tą sėkmę išlaikyti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius