Kada, jei ne baigiantis metams, pildyti savo svajones! Prieš pat gražiausias žiemos šventes iš egzotiškų kraštų - Singapūro ir Balio - grįžusi interjero dizainerė Eglė Balčiūnaitė (25) sako šias šalis atostogoms pasirinkusi dėl to, kad jau seniai norėjo ten nukakti. Prisipažįsta, lūkesčiai išsipildė su kaupu.
„Prisiklausiau, kad Balis - rojaus kampelis, prisižiūrėjau nuotraukų ir užsinorėjau pati ten nuvykti", - juokiasi vis dar šiltais atostogų įspūdžiais gyvenanti Eglė. Paaiškėjo, kad nė šešių tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto neturinčią salą mielai aplankytų ir jos tėvai. Todėl į tolimą pačių suplanuotą kelionę išsirengė Eglė su draugu bankininku Karoliu Zasu (25) ir jos tėvai su bičiulių pora. Menininkė daugiausia rūpinosi skrydžių bilietais ir viešbučių rezervavimu, mama domėjosi, ką ten galima pamatyti.
Eglė yra daug keliavusi, bet Indonezijoje lankėsi pirmą kartą. Pamanė, kad taip toli nuvykus gal nereikėtų apsiriboti viena šalimi. Dėl to kompanija keturias dienas praleido Singapūre („Būtų užtekę ir trijų", - konstatuoja), paskui dešimt - Balyje („Ten galėjome pabūti ilgiau", - pripažįsta). Po ilgo skrydžio Singapūre nusileidę lietuviai pasijuto, lyg patekę į kitą pasaulį: Čiangio tarptautinis oro uostas ištiestas kilimais, skrydžių laukiantiems keleiviams įrengtos ne tik kavinės, bet ir kino teatrai, yra ne tik kėdžių, bet ir gultų. Greitai patyrė, kad ši nykštukinė šalis, kurios beveik visą plotą užima sostinė Singapūras, - puikiai išsivysčiusi, o tvarka galėtų lenktyniauti su Šveicarija. Pasak Eglės, einant gatve ten negalima žiaumoti kramtomosios gumos, rūkyti leidžiama tik tam skirtose preciziškai sutvarkytose vietose - taip saugoma švara. Menininkė susižavėjo modernia Singapūro architektūra. Anot jos, kiekvieno architekto svajonė turėtų būti nuvažiuoti ir pamatyti, kokie ten dangoraižiai.
Iki lietuvių kelionės į Indoneziją likus porai savaičių, Balyje mirties bausme buvo nuteisti nusikaltėliai, prieš šešerius metus šioje saloje vykdę teroro išpuolius, kurių metu žuvo daugiau kaip du šimtai žmonių. Šis teismas vėl sukėlė neramumų. Klausinėjami singapūriečiai sakė ten nevykstantys poilsiauti. Tačiau mūsiškių tai neišgąsdino ir nepakeitė atostogų planų atsipalaiduoti Kutos miestelyje. Iš urbanistinio, gražiai sutvarkyto Singapūro jie patraukė į kurortinį Balį. Pamatė, kad jį „okupavę" australai, mat jiems iki salos - tik trys valandos skrydžio, be to, ilsėtis neatrodo pavojinga. „Australų ten knibždėte knibžda, jiems priklauso viešbučiai, klubai, turizmo agentūros", - sako pastebėję lietuviai.
Eglė kvatoja, kad Balyje jie akimirksniu tapo milijonieriai: kiekvienas iškeitęs šešis šimtus dolerių gavo po septynis milijonus rupijų! Išvydusi kaire kelio puse motoroleriais važinėjančių vietinių knibždėlyną, ji suprato, kad teks atsisakyti minties naudojantis šiomis transporto priemonėmis apžiūrėti salą. Tačiau tai nepakeitė planų pamatyti kuo daugiau. Prie ugnikalnio, į šventyklas, į beždžionių giraitę, atkampų, ne turistams skirtą kaimą jie vyko nuomotu automobiliu. Eglė buvo sužavėta, kad ten angliškai kalba ir seni, ir maži: lietuviams apie lankomus objektus papasakodavo juos vežantis vairuotojas. „Baliečiai - simpatiški, nuoširdūs, nuo jų sklinda ramybė. Jie tiki, kad kuo šiame pasaulyje būsi geresnis, tuo kitame atgimsi protingesnis, turtingesnis, - pasakoja interjero dizainerė. - Vietiniai labai sunkiai gyvena. Masažuotoja, kuri šešias dienas dirba, vieną turi laisvą, per mėnesį gauna šimtą Australijos dolerių. Paprasti baliečiai verčiasi paplūdimyje pardavinėdami perlus, netikrus „Dior" ir „Gucci" akinius, pindami kaseles, darydami manikiūrą. Pasakoja, kad toje pačioje vietoje dirba po dvidešimt trisdešimt metų, bet nesiskundžia, sako, jog viskas gerai."
Balis - neįtikėtinai žalias. Iš apniukusios Lietuvos atvykusiems poilsiautojams akys raibo nuo vešinčių augalų tankmės. Nors orchidėjos vadinamos Singapūro gėlėmis, jų gausu ir šioje saloje. Eglė juokiasi, kad maudantis baseine į vandenį linksta spalvingi šių mums egzotiškų gėlių žiedai: žinoma, rankos pačios tiesiasi jų nusiskinti ir įsisegti į plaukus. „O saulė ten kokia kaitri! Pirmą dieną visi nusvilome, nors tepėmės stipriausiais apsauginiais kremais. Oro temperatūra - apie keturiasdešimt laipsnių karščio, Indijos vandenyne vanduo - daugiau kaip trisdešimt, įlipi kaip į vonią", - Eglė pasakoja, dar jokiame kurorte nebuvo įdegusi taip tamsiai. Balyje saulėlydžiai dangų nuspalvina mūsų platumose neregėtais tonais. „Atrodo, kad ten visos spalvos sutirštintos „fotošopu", - stebisi mergina.
Lietuvius sužavėjo tiesiai iš vandenyno į restoranus tiekiamų jūrų gėrybių gausa ir nedidelės patiekalų kainos, apie mėsą per šias atostogas jie net negalvojo. „O mangų, melionų, papajų, kitų vaisių sulčių saldumas - neišpasakytas", - Eglė dar nepamiršo jų skonio. Ilsintis Balyje būtų nuodėmė neišmėginti vietos masažų. Valanda tradicinio mūsų pinigais kainuoja kelis litus. „Ten visi turistai į masažo seansus eina kasdien. Taip elgėmės ir mes", - mergina pasakoja lankiusis viešbučio, kuriame gyveno, grožio centre, bet išbandžiusi ir „bobučių" gultus paplūdimyje. Sako visur buvę gerai. Atostogautojai negalėjo atsispirti vietos gyventojų kurtų medinių skulptūrų, paveikslų žavesiui, ne vieną jų parsivežė į Lietuvą. Nustebo, kad baliečiai tokie talentingi. Ten labai populiari batika. Eglė juokiasi, kad šia technika margintas sukneles mėgsta poilsiaujančios užsienietės: „Ateini į restoraną pusryčiauti - visos vilki panašias, tik skirtingų atspalvių."
Balyje lietuviai jautėsi saugiai. Tik vienas nemalonumas, nutikęs beždžionių giraitėje, trumpam sutrikdė tobulas Eglės atostogas. Šių gyvūnų ten knibždėte knibžda, jie žmonėms kariasi ant pečių, iš kišenių traukia bananus. Viena, galbūt supykusi, kad vaisių Eglė ištiesė kitai beždžionei, iki kraujo krimstelėjo į ranką. Merginai teko apsilankyti pirmosios medicinos pagalbos punkte.
Menininkė juokiasi per šias atostogas negalėjusi ilgai vartytis lovoje, nes reikėjo daug kur suspėti. Ji su draugu vienai dienai plaukė į privačią salą. „Ten vaizdas - kaip iš šokoladukų „Bounty" reklamos: baltas baltas smėlis, žydras žydras vanduo ir dangus, ryškiaspalviai vietinių laiveliai", - Eglė žino, kad jei kada nors grįžtų į Balį, norėtų ten praleisti daugiau laiko.
