Jei praėjusiais metais jaunas dainininkas buvo kuklus, tai po metų šlovės Alexanderis šmaikštavo su žurnalistais ir jautėsi visiškai laisvai prieš didelę auditoriją. Žurnalistai susirūpino, kas nutiko laureato pirštui, kuris buvo gausiai apvyniotas tvarsčiu.
„Gerai, pasakysiu... – nusišypsojo vaikinas. – Čia su manimi pasisveikino ir man ranką paspaudė vokiečių „Eurovizijos“ gerbėjas.“
Šis paaiškinimas visą salę privertė nusikvatoti, tačiau ir toliau dainininkas visiems kėlė nuotaiką. Pasidomėjus, kaip per tuos metus pasikeitė jo gyvenimas, laimėjus „Euroviziją“, A.Rybakas buvo kalbus.
„Žinot, aš nenoriu sakyti, kad dėl manęs Norvegijoje nėra krizės – aš to nesakau, taip pat nesakau, kad dėl manęs Norvegija pasiekė už jos dainą skirtų balsų rekordą per „Eurovizijos“ istoriją. Nesvarbu ir tai, kad mano daina tapo populiariausiu singlu Europoje... – gudriai tikino dainininkas. – Aš esu labai laimingas ir, manau, „Eurovizijoje“ svarbiausia sukurti ir atlikti istoriją, po kurios maži vaikai tave atpažįsta gatvėse ir tau šypsosi – man tai svarbiausia.“
A.Rybakas prisipažino šių metų konkurse jokių svarbių vaidmenų neatliksiąs, tik šeštadienį, per „Eurovizijos“ finalą, sudainuos dainą. Tačiau jau netrukus organizatoriai jam paskyrė rimtą darbą – atidengti šių metų stiklinį mikrofoną, kuris atiteks geriausios dainos atlikėjui.
„Oi, šiemet daug gražesnis nei pernai!“, – teatrališkai nutraukęs uždangalą, pakomentavo A.Rybakas, netrukus paskendęs žurnalistų minioje.
