Tiesa ar prasimanymas, kad dvidešimtojo amžiaus technikos stebuklu vadinamas oro kondicionierius kenkia žmogaus sveikatai? Utenos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ramunė Jurkūnienė įsitikinusi, kad daugiausia problemų kyla dėl nemokėjimo tinkamai naudotis šiuo įrenginiu. Ypač svarbu vengti didelio temperatūrų kontrasto tarp kondicionuoto oro automobilyje ir lauko oro temperatūros.
„Didžiausias leistinas temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6–8 laipsniai. Kuo žmogus labiau užsigrūdinęs, tuo mažesnį poveikį jam turi temperatūros svyravimas, − teigia R.Jurkūnienė. – Tačiau jei lauke spigina 35 laipsnių karštis, o automobilyje oro kondicionavimo sistema palaiko 16 laipsnių Celsijaus mikroklimatą, temperatūrų kontrastas gali pakenkti ir labai užsigrūdinusiam žmogui.“
Oro srovė negali pūsti į veidą
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį automobilyje naudojant kondicionierių?
Siekiant išvengti peršalimo, patartina iškart nenustatyti žemiausios temperatūros. Šalto oro srautą reikia sureguliuoti taip, kad srovė būtų ne per smarki. R.Jurkūnienė įspėja, kad šalto oro srautas negali pūsti tiesiai į veidą. Antraip iš automobilio į lauką išlipusiam žmogui peršalimas garantuotas.
Automobilio ventiliacijos sistemą reikia sureguliuoti taip, kad šaltas oras nepūstų į jame esančius žmones. Beje, dažniausia peršalimo ligos automobiliuose mėgstančius gaiviu oru atsigaivinti žmones užklumpa per pirmąjį kondicionieriaus naudojimo mėnesį.
Mitas ar tiesa, kad kondicionierius gali tapti ir alerginių bei infekcinių ligų priežastimi? R.Jurkūnienė pabrėžia, kad šių ligų priežastimi gal tapti tik netinkamai naudojamas kondicionierius.
O kaip gintis nuo karščio, jei automobilyje nėra kondicionieriaus? Jei automobilis yra įkaitęs nuo tiesioginių saulės spindulių, prieš važiuojant ne pro šalį išvėdinti saloną. Saulėtą dieną ilgesniam laikui paliekant automobilį lauke, priekinį jo stiklą iš vidaus galima užklijuoti specialia plėvele – oras salone įkais 3–5 laipsniais mažiau.
Jau seniai įrodyta, kad nuo karščio ir tvankaus oro mažėja vairuotojo budrumas. Vokietijos saugaus eismo tarnybos tyrimų duomenimis, orui atšilus iki 27 laipsnių, rizika pakliūti į avariją padidėja 11 procentų. Oro temperatūrai pasiekus 30 laipsnių, šis rodiklis padvigubėja.
Skeptiškai oro kondicionierius vertinantiems žmonėms R.Jurkūnienė primena, kad ne rečiau peršalimo ligomis vasarą serga ir važinėjantieji atidarytais automobilių langais. Perpūtus skersvėjui dažnai vargina ne tik peršalimo ligos, bet ir kaklo, nugaros skausmai.
Savijautą lemia gaivus oras
Per karščius gerą žmogaus savijautą nemažai lemia ir patalpose įrengta oro kondicionavimo sistema. Gaivus oras leidžia jaustis ne tik geriau, bet ir būti aktyvesniam, darbingesniam.
Patalpose kondicionieriumi irgi reikia naudotis saikingai, vengti didelio temperatūrų svyravimo, nes galima pakenkti akių ir kvėpavimo takų gleivinei. Patalpose esantis žmogus neturi jausti tiesioginių oro gūsių, o oro srovė pūsti tiesiai į nugarą.
„Gyvenamojo ir viešojo naudojimo pastatų patalpose šiluminio komforto temperatūra (temperatūra, kuri ilgą laiką veikdama nesukelia žmogui nemalonių pojūčių ir sveikatos sutrikimų) šaltuoju laikotarpiu yra 20–24 laipsniai, šiltuoju – 23–25 laipsniai šilumos, − sako R.Jurkūnienė. – Didelį poveikį sveikatai daro ir oro drėgmė. Idealiai žmogus jaučiasi patalpose, kuriose santykinė oro drėgmė ir šiltuoju, ir šaltuoju laikotarpiu sudaro 40–60 procentų.“
Moksliniai tyrimai rodo, kad minimaliai vėdinamose patalpose dirbantys žmonės serga dvigubai dažniau negu tie, kurių patalpos yra vėdinamos.
