Skundžiamasi, kad tokių įrenginių atsiradimas jų gyvenamojoje aplinkoje nebuvo derintas su gyventojais, kad jie galėjo būti pastatyti nelegaliai. Labiausiai baiminamasi, kad šios antenos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, tačiau šie nuogąstavimai nepasitvirtina. Dažniausias pažeidimas, nustatomas skundų nagrinėjimo metu – leidimo-higienos paso neturėjimas, teigiama pranešime spaudai.
Normos nėra viršijamos
Gyventojai sunerimsta, kai jų gyvenamoje aplinkoje iškyla judriojo radijo ryšio bazinių stočių antenos, tačiau moksliniai tyrimai, atlikti Europoje, nepatvirtina jų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės neigiamo poveikio sveikatai. Juolab, kad teisės aktais nustatomos didesnės elektromagnetinių bangų normos, nei šios antenos iš tiesų skleidžia. „Šiuo metu Lietuvoje nustatyta elektromagnetinės spinduliuotės norma yra 10 µW/cm2. Tyrimų metu tenustatoma 0,1 µW/cm2, taigi nerimauti dėl šių antenų buvimo ant gyvenamojo namo stogo, nėra pagrindo,“ – teigia VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Suraučienė.
Skundžiamasi, kad tokių įrenginių atsiradimas jų gyvenamojoje aplinkoje nebuvo derintas su gyventojais, kad jie galėjo būti pastatyti nelegaliai.
Visgi sunerimti reikėtų, jei minimos bazinės stotys yra įrengiamos gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų balkonuose, lodžijose, terasose, jei nėra užtikrinta gyventojų sauga – nėra įspėjamųjų ženklų, taip pat ženklų, nurodančių, kad ant stogo leidžiama patekti tik įgaliotiems asmenims. Judriojo radijo ryšio bazines stotis taip pat draudžiama statyti ant gydymo paskirties pastatų.
Skundai nepagrįsti
„Didžioji dalis skundų, susijusių su elektromagnetinės spinduliuotės normos viršijimu, yra nepagrįsti, – teigia VVSPT atstovė. – Baimintis dėl galimos įtakos sveikatai pagrindo yra mažai, nes tokių skundų, kuriuos išnagrinėjus paaiškėtų, kad tam tikros radijo ryšio antenos skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė viršijo leistiną normą, iš viso nepasitaiko,“ – tvirtina ji. Nerimą kelia tai, kad judriojo radijo ryšio bazinių stočių savininkai nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Patikrinimų metu nustatoma daugybė pažeidimų: su teritorinėmis visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis nesuderinami nei projektai, nei stebėsenos planai, neturima leidimo-higienos paso ar net nesikreipiama dėl jo įsigijimo, neatliekama radiotechninės dalies projekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizė. Pasak VVSPT atstovės, judriojo radijo ryšio antenų savininkams nuolat primenama, kad jie privalo laikytis higienos normų reikalavimų, už pažeidimus jiems skiriamos nuobaudos, tačiau situacija mažai keičiasi.
Lietuvoje vertinama šimteriopai griežčiau nei Europoje
Gyventojams trūksta informacijos apie šių įrenginių poveikį. Patys bazinių stočių savininkai turėtų būti labiau suinteresuoti kaip įmanoma daugiau bendrauti su aplinkiniais gyventojais, leisti jiems susipažinti su atliktų tyrimų rezultatais, juolab, kad šių antenų įrengimo ir eksploatavimo sąlygas reglamentuojanti Lietuvos higienos norma „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys“ numato tokius reikalavimus. Be to, šiame dokumente yra nustatyta, kad judriojo radijo ryšio bazinių stočių savininkai patys turi organizuoti elektromagnetinės spinduliuotės matavimus pripažįstant tinkama naudoti naujai pastatytą bazinę stotį, keičiantis spinduliavimo kryptims, montavimo vietai bei techniniams režimams, atlikus modernizavimo darbus ir kitais atvejais. Tyrimų rezultatus jie privalo pranešti visuomenės sveikatos centrams.
Gyventojus turėtų nuraminti ir tai, kad Europoje yra leidžiama žymiai didesnė elektromagnetinės spinduliuotės norma nei Lietuvoje – Europoje ji siekia 1000 µW/cm2, o tai yra net šimtą kartų daugiau nei Lietuvoje.
Skundų nagrinėjimas – didelės išlaidos
2008 metais VVSPT ir jai pavaldžios įstaigos ištyrė 56 skundus dėl judriojo ryšio bazinių stočių ir tik 21 iš jų buvo pagrįstas (pasitvirtino skundai dėl įrengimo reikalavimų pažeidimų, bet ne dėl spinduliuotės viršijimo). Pasak J. Suraučienės, kiekvienas skundas, susijęs su judriojo ryšio bazinių stočių spinduliuote, – nemažos išlaidos valstybei. Skundo nagrinėjimo metu atliekami judriojo radijo ryšio bazinių stočių skleidžiamos mikrobangų elektromagnetinės spinduliuotės matavimai, kurie 2008 metais valstybei kainavo per 10 000 litų. „Suma gal ir nėra didelė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad nė vienu atveju nebuvo nustatytas leistinų normų viršijimas. Tad šiuos tūkstančius buvo galima ir sutaupyti,“ – teigia VVSPT atstovė.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2009 m. kovo 31 d. šalyje buvo sumontuotos 3789 judriojo radijo ryšio bazinės stotys. Šiais metais VVSPT jau gavo 10 skundų dėl šių sočių, nė vienu atveju nebuvo nustatytas elektromagnetinės spinduliuotės viršijimas.
