Sudarykite darbų sąrašą.
Paklauskite savęs, ar sugebate tinkamai susidėlioti prioritetus. Jei pastebėsite, kad vienu metu kankinatės su keletu pusiau atliktų užduočių, pamėginkite iš pradžių iki galo atlikti vieną darbą ir tik tada pereikite prie kito. Sudarytas darbų sąrašas padės susidėlioti prioritetus ir primins terminus iki kada turi būti atlikta viena ar kita užduotis. Be to, jausite pasitenkinimą iš sąrašo išbraukdami kiekvieną atliktą darbą.
Kovokite su stresu darbe.
Išmokite ramiai ir aiškiai pasakyti „ne“ bei neprisiimti daugiau užduočių, negu galite įveikti. Vis dėlto, jeigu viršininkas verčia jus tai daryti, prisiminkite, kad niekas negali jūsų priversti jaustis pavaldiniu be jūsų sutikimo. Tik nuo jūsų priklauso, kaip reaguosite į neigiamas pastabas.
Išvenkite statuso sukeliamo spaudimo.
Savęs menkinimas lyginantis su kitais yra galingas streso šaltinis. Šį įprotį nugalėsite sugalvoję ir ant popieriaus užrašę mažiausiai dešimt dalykų, dėl kurių sau patinkate. Įsidėkite tokį raštelį į kišenę ar piniginę ir permeskite akimis kaskart, kai pradėsite galvoti, kad esate prastesnis už kitus.
Kvėpuokite taisyklingai.
Kai pajusite, kad jus užvaldo stresas, stenkitės kvėpuoti lėtai ir giliai. Tai padės nusiraminti. Vidutinis kvėpavimo tempas yra 10-12 įkvėpimų per minutę, tačiau smarkiai susijaudinęs asmuo per šį laiką gali įkvėpti 30 ar daugiau kartų.
Namuose barkitės konstruktyviai.
Netramdykite emocijų, o jas išsakykite. Kovodami su jus liūdinančia problema galite naudotis paprasta formule: apibrėžkite problemą („Šįryt tu nepadarei darbo X.“); nusakykite, kaip tai jus paveikė („Aš pavėlavau į darbą, nes turėjau atlikti darbą X už tave.“); išsakykite, kaip dėl to jautėtės („Dėl to man buvo pikta ir liūdna.“); galiausiai pasakykite, kaip, jūsų nuomone, reikėtų šią problemą spręsti („Prašau, kitą kartą darbą X padaryk pats.“).
Darykite pertraukėles.
Kuomet jaučiatės apimtas streso, atsigulkite arba patogiai atsisėskite ant kėdės. Užmerkite akis, kvėpuokite lėtai, pamažu atpalaiduokite raumenis. Tokioje ramybės būsenoje galite pabūti tol, kol pasijusite bent kiek pailsėjęs.
Nustokite nuolat žiūrėti į laikrodį.
Išvenkite nereikalingo spaudimo, kurį sukelia nuolatinis žiūrėjimas į greta esantį laikrodį. Atlikite eksperimentą ir pavėluokite atlikti kokią nors ne itin svarbią užduotį. Pamatysite: pasaulis nesugrius.
Nebūkite idealistas.
Galvojate, kad pasirodėte pernelyg prastai? O gal esate pernelyg kritiškas sau? Paklauskite kitų, ką jie mano ir pamatysite, kad nėra taip blogai.
