Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesorius Vytautas Sirvydis apie profesorių Algimantą Marcinkevičių

Širdis
Photos.com / Širdis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus gyvenimas ir darbai ypač svarbūs XX a. Lietuvos medicinos pažangai. Pats svarbiausias iš jų – naujos medicinos srities Lietuvoje – modernios širdies chirurgijos sukūrimas, jos tobulinimas ir iškėlimas į pasaulinį lygį. Visa tai buvo padaryta sunkiomis sąlygomis – tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota ir izoliuota nuo pasaulio.

Ir ne tik tai. Jo darbo ir pastangų dėka Lietuvoje susikūrė moderni kraujagyslių chirurgija, jis pirmasis Lietuvoje padarė inksto ir širdies persodinimo operacijas ir tapo dar vienos labai modernios specialybės – transplantologijos pradininku. Greita ir audringa širdies chirurgijos plėtra buvo didelė paskata kardiologijos ir anesteziologijos pažangai.

Algimantas Marcinkevičius gimė 1921 m. balandžio 15 d. Kaune, medikų šeimoje. Tėvas – gydytojas, vėliau žymus vidaus ligų profesorius Mykolas Marcinkevičius, motina – medicinos sesuo, pirmoji tėvo, vėliau dirbusio periferijoje – Linkuvoje ir Rokiškyje, o dar vėliau Panevėžyje – pagalbininkė. Medicinos aplinka šeimoje nulėmė jaunojo Algimanto specialybės pasirinkimą, o patriotinė šeimos atmosfera turėjo didelės reikšmės jo pažiūrų, įsitikinimų ir charakterio formavimuisi. Mokymasis Panevėžio gimnazijoje, kuri garsėjo žymiais mokytojais, ypač humanitarais, tvirtino įsitikinimus bei humanistinį nusiteikimą.

1947 m. su pagyrimu baigęs VU Medicinos fakultetą ir įsigijęs gydytojo specialybę, Algimantas Marcinkevičius šiek tiek nukrypo nuo tėvo – gydytojo terapeuto kelio ir pasirinko chirurgo specialybę. Pradėjęs dirbti to paties universiteto Bendrosios chirurgijos katedroje vyr. laborantu, vėliau asistentu, visą savo gyvenimą susiejo su Vilniaus universitetu. Docento, po to profesoriaus, katedros ir klinikos vadovo apogėjus buvo modernios širdies chirurgijos įkūrimas ir nuolatinė jos pažanga, kurios klinikinę veiklą nukreipia nauja širdies ir kraujagyslių chirurgijos kryptimi. Savo mokytojo, žymiausio to meto chirurgo prof. Prano Norkūno paskatintas, pradeda eksperimentinius tyrinėjimus, į juos įtraukdamas vis daugiau jaunų studentų ir gydytojų, kurie vėliau tapo jo pasekėjais. Pradedami dviejų rūšių eksperimentai. Pirmieji buvo susiję su hipotermija (kūno atšaldymu), tiriant galimybę operuoti sustabdytoje širdyje. Antrieji – apatinės tuščiosios venos perrišimas, tiriant galimybę pritaikyti šią operaciją širdies nepakankamumui gydyti. Sėkmingi eksperimentai suteikė drąsos naujoms operacijoms.

Jau 1957 m. vaikui sėkmingai pašalinta šlaunies arterio-veninė fistulė, atstatant arterijos ir venos praeinamumą. Tais pačiais metais ligonei, sergančiai sunkiu širdies nepakankamumu, perrišta apatinė tuščioji vena ir gautas teigiamas operacijos efektas. Sukauptą eksperimentinę ir klinikinę medžiagą Algimantas Marcinkevičius apibendrino daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijoje, kurią 1962 m. sėkmingai apgynė.

1963 m. Algimantas Marcinkevičius paskiriamas Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovu. Naujos pareigos – ne tik didesnės galimybės, bet ir labai aiškus tikslas – atviros širdies chirurgija Lietuvoje. 1963 m. gautas dirbtinės kraujo apytakos aparatas ir tuoj pat nauji eksperimentai – dirbtinės kraujo apytakos tyrimai ir operacijos atviroje širdyje. Po to Algimantas Marcinkevičius su grupe jaunų chirurgų, anesteziologų ir kitų specialistų vyksta mėnesio stažuotei į Novosibirsko kraujo apytakos patologijos institutą, kuriam vadovauja jo buvęs mokslinis vadovas akademikas Evgenijus Mešalkinas, kur jau daromos atviros širdies operacijos.

O 1964 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto III-oje ligoninėje, dalyvaujant akademikui E. Mešalkinui, buvo padaryta pirmoji atviros širdies operacija Lietuvoje. Panaudojus dirbtinės kraujo apytakos aparatą, 14 metų mergaitei buvo užsiūtas širdies skilvelių pertvaros defektas. Kitą dieną buvo užsiūtas prieširdžių pertvaros defektas.

Tais metais atliktos pirmosios atviros širdies operacijos prof. A.Marcinkevičiui buvo tik ilgo kelio pradžia. Jos buvo daromos vis dažniau, įdiegiami nauji, tikslesni širdies ligų diagnostikos būdai, tarp jų ir širdies zondavimas. Tikslesnės diagnozės ir geri operacijų rezultatai skatino plėsti operacijų diapazoną, imtis vis sudėtingesnių. 1966 m. padaryta vienos iš sudėtingiausių įgimtų širdies ydų Fallot tetrados radikali chirurginė korekcija, 1967 m. protezuojamas mitralinis širdies vožtuvas, 1968 m. protezuojamas aortos vožtuvas ir padaroma dviejų širdies vožtuvų protezavimo operacija. 1969 m. nuo mirties išgelbstima jauna moteris, pašalinus iš plaučių arterijos trombembolus. 1971 m. pašalinama kylančiosios aortos aneurizma. Tais pačiais metais padaroma ir pirmoji Lietuvoje aorto-koronarinio šuntavimo operacija. Tai jau išplėtota moderni širdies chirurgija – Lietuvoje daromos beveik visos pasaulyje žinomos širdies operacijos.

Pažangos siekis nenumaldomas. Entuziazmą kėlė ir tolesniems darbams skatino 1967 m. pasaulį apskriejusi žinia apie sėkmingą širdies persodinimo operaciją, kurią Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika) padarė chirurgas Kristianas Barnardas. Suintensyvinti eksperimentiniai tyrimai, skirti organų transplantacijai. Prof. Algimantas Marcinkevičius vadovauja atskiroms jaunų chirurgų grupėms, tyrinėjančioms širdies, kepenų ir inkstų persodinimo galimybes.

1969 m. profesorius Algimantas Marcinkevičius su grupe jaunų kolegų padaro pirmąją Lietuvoje inksto persodinimo operaciją žmogui. Prieš tai buvo ilgai ruoštasi, eksperimentuota, įkurta pirmoji Lietuvoje imunologijos laboratorija.

1969 m. atlikę daugiau kaip 100 širdies persodinimo eksperimentų šunims ir 200 kiaulėms, profesorius Algimantas Marcinkevičius ir jo bendradarbiai buvo visiškai pasirengę klinikinėms širdies persodinimo operacijoms. Deja, tuometinis Sovietų Sąjungos sveikatos apsaugos ministras uždraudė daryti šias operacijas. Leidimo laukti reikėjo 17 metų. Tik po to, kai šios operacijos buvo padarytos Maskvoje, draudimas buvo atšauktas.

1987 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose) profesorius su bendradarbiais padarė pirmąją Lietuvoje širdies persodinimo operaciją ligoniui, sergančiam širdies kardiomiopatija. Tai buvo visų profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus darbų apvainikavimas ir aukščiausias pasiekimas, atvėręs naują Lietuvos medicinos pažangos etapą.

Profesoriaus tyrinėjimai apibendrinti ir paskelbti daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. Mokslinius pranešimus ir paskaitas jis skaitė Vilniuje, Rygoje, Taline, Maskvoje, Novosibirske, Kijeve, Frankfurte prie Maino, Mayo ir Klyvlendo (JAV) klinikose. Jis yra habilituotas mokslų daktaras, jam suteikti profesoriaus ir Lietuvos mokslų akademijos akademiko vardai. Jis yra Estijos ir Gruzijos chirurgų draugijų garbės narys, Tarptautinės kardiotorakalinių chirurgų draugijos, Tarptautinės širdies ir kraujagyslių chirurgų draugijos ir Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos garbės bei Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos garbės narys. 1985-1993 m. jis buvo Lietuvos chirurgų draugijos pirmininkas, o 1990-1992 m. – atkurtos Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas. Profesorius Algimantas Marcinkevičius yra Valstybinės nacionalinės mokslo premijos laureatas, Lietuvos mokslo pažangos premijos laureatas ir Gedimino Ordino kavalierius.

Už šios trumpos faktų ir datų apžvalgos slypi ypatingo daugiaplanio talento žmogus – profesorius Algimantas Marcinkevičius yra puikus chirurgas, įžymus mokslininkas, medicinos pagalbos organizatorius ir nuostabus pedagogas, sukūręs Vilniaus širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokyklą ir išugdęs ne tik gausų būrį savo pasekėjų, bet ir kardiologų, anesteziologų, hematologų ir kitų specialistų. Jaunus žmones jis traukė ne tik chirurgo ir mokslininko talentu, bet ir humanistiniu bei patriotiniu nusiteikimu, supratimu, kad medicinoje viskas turi tarnauti sergančiam žmogui, teikti viltį ir gyvenimo džiaugsmą.


 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt