2009 m. be gydytojo nurodymų antibiotikus vartojo beveik 8 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Nors lyginant su analogišku 2003 m. tyrimu, savigyda antibiotikais sumažėjo (tuomet ji siekė 22 proc.). Specialistai perspėja apie neatsakingo šių vaistų naudojimo grėsmes.
„Yra dalis žmonių, kurie tiesiog reikalauja antibiotikų – sako, kad jūs blogas gydytojas, jei jų neišrašote. Šito kažkaip reikėtų išvengti. Antras momentas yra savigyda. Dabar uždrausta antibiotikų nusipirkti be recepto, bet kažkaip žmonės sugeba iš kaimynų pasiskolinti, likučiais gydytis“, – ketvirtadienį Pasaulinės sveikatos dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius.
Jis priminė, kad virusų antibiotikai neveikia. Jais turi būti gydomi bakteriniai susirgimai.
„Visus eilinius peršalimus, nosiaryklės uždegimus, bronchitus sukelia virusai. Antibiotikų vartojimas jokios naudos tuomet neduoda, tik daro žalą, nes bakterijos ilgainiui pripranta ir pasidaro atsparios“, – aiškino jis.
„Pagal savigydą antibiotikais, Lietuvos gyventojai lieka vieni labiausiai juos vartojančiųjų, palyginti su kitomis ES šalimis. Gyventojai daugiau vartoja antibiotikų patys, be gydytojo paskyrimo“, – per spaudos konferenciją sakė Higienos instituto Pacientų saugos skyriaus vadovė Asta Jurkevičienė.
Jos teigimu, antibiotikais netinkamai gydomasi ne tik juos vartojant savarankiškai – gydymas jais per dažnai skiriamas ir ligoninėse.
2008–2009 m. atlikti tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, profilaktikai chirurgijoje beveik 16 proc. pacientų antibiotikai paskirti netinkamu laiku. Beveik 60 proc. pacientų antibiotikų profilaktika tęsta dvi paras ir ilgiau, nors rekomenduojama tai daryti trumpesnį laiką.
R.Petkevičiaus teigimu, per dažnai vartojami antibiotikai po kurio laiko nustoja veikti, dėl to tenka didinti dozes, o naujų vaistų išradimas darosi vis brangesnis.
„Geriausias pavyzdys yra tuberkuliozė. Tarybiniais laikais jau buvo kalbama, kad nugalėjome tuberkuliozę, bet pernai 440 tūkst. žmonių pasaulyje sirgo vaistams atsparia tuberkulioze. Tai reiškia, kad įprasti vaistai, kuriais metų metais buvo gydoma tuberkuliozė, neveikia. Skaičiuojama, kad iš tų 440 tūkst. trečdalis – apie 150 tūkst. – mirs. Tiems, kurie bus išgydyti, reikia gerokai sudėtingesnio ir brangesnio gydymo. PSO skelbia, kad 200 kartų daugiau kainuoja gydymas žmogaus, kuris serga vaistams atsparia tuberkulioze, negu eiline“, – dėstė jis.
R.Petkevičius taip pat pabrėžė, kad gydytojui skyrus antibiotikus, juos būtina vartoti nurodytą dienų skaičių.
„Jeigu jau paskyrė gydytojas tris dienas, riekia gerti tris dienas, jeigu penkias – penkias. Žmonės dažnai ryte nubudę pagalvoja, kad visai gerai jaučiasi, nebegeria jų ir neužmuša tų bakterijų“, – dėstė jis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu tvirtina, kad kasmet vien ES daugiau nei 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, platinamų daugiausia gydymo įstaigose.
„Mokslininkai ir specialistai reiškia susirūpinimą, kad neatsakingas antibiotikų vartojimas gali grąžinti planetą į „ikiantibiotikinę“ erą, kai banalios infekcijos buvo nepagydomos ir paprasčiausios chirurginės operacijos grėsė pacientų gyvybei“, – teigia SAM.
Ministerija aiškina, kad sveikata galima rūpintis ir paprastomis priemonėmis, o prireikus gydymo antimikrobiniais vaistais, kurių vieni populiariausių yra antibiotikai, juos reikia vartoti atsakingai.
„Yra įrodyta, kad net tokia elementari higienos priemonė kaip rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo daugelio pavojingiausių infekcijų“, – sakoma SAM pranešime.
Ketvirtadienį minint Pasaulinę sveikatos dieną ir prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino gyventojus pradėti gyventi sveikiau.
Kasmet balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena.
