Tokius rezultatus atskleidė bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” atliktas sociologinis tyrimas. 71 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų laikosi nuostatos, kad teisingiausias būdas gydyti sveikatos sutrikimus yra pradžioje pamėginti kokias nors natūralias priemones, o tik vėliau, jei jos nepadeda, gydymui vartoti vaistus.
41 proc. dalyvavusiųjų apklausoje per paskutinius 12 mėnesių sveikatos sutrikimų gydymui gėrė vaistažolių arbatą, 14 proc. vartojo tinktūras ar augalines ištraukas, 11 proc. vartojo vitaminus, o 9 proc. – maisto papildus. Jokių natūralių priemonių gydymui nenaudojo 15 proc. apklaustųjų. Stiprių vaistų galia kur kas labiau linkę pasitikėti vyrai – kas trečias prisipažino, kad sunegalavęs iš karto vartojo stiprius medikamentus.
Anot gydytojos Reginos Žukauskienės, jei susirgimas nėra labai rimtas, iš stalčiaus traukti anksčiau įsigytų stiprių vaistų tikrai nereikia. „Tikrai ne retas atvejis, kad pajutę net ir menkus negalavimo stimptomus vyrai iš karto griebiasi antibiotikų, visiškai nesusimąstydami, jog stiprūs vaistai alina organizmą. Ypač blogai – kai jie vartojami bereikalingai. Kur kas geresnė išeitis – pamėginti gydytis natūraliomis priemonėmis. Organizmą stiprina ir ramina vaistažolių arbatos, o ypač – iš vaistažolių paruoštos ir reguliariai vartojamos tinktūros. Džiugu, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių tai jau supranta, ką ir rodo šis tyrimas“, – pažymi gyd. R.Žukauskienė.
Apklausos metu paaiškėjo, kad gyventojų sprendimams, rinktis gydymui natūralias priemones ar vaistus (59 proc. žmonių), didžiausią įtaką daro gydytojo patarimas ar rekomendacija. Trims iš dešimties asmenų apsispręsti labiausiai padeda šeimos nariai (30 proc.) arba vaistininko rekomendacija (29 proc.). Draugų ar pažįstamų nuomonė įtakos turi 11 proc., o žymių žmonių patarimai – 7 proc. apklaustųjų. Lietuvos gyventojų teigimu, mažiausiai jų sprendimą dėl vaistų ar natūralių priemonių pasirinkimo lemia reklama (2 proc.).
Tyrimo metu 100 Lietuvos vietovių buvo apklausta 1000 šalies gyventojų nuo 30 iki 74 metų.
