Rimta, normali draugystė, be jokių didelių nesamonių...
Tik aš ir jis... tik MES!
Dideliom mėlynom akim ir dvasinga.
Tokia ji turi būti!
Kad jaustum ją tada, kai sninga
Ir kad girdėtum juoką tą prasmingą.
Kad tu ir JIS ar JI ir tu – be žodžių būtumėt kartu.
Toli? Arti? ne tai svarbu!
Svarbiausia tinkamu laiku
Be žodžių ar su jais, pasukę atskirais keliais...
Po metų ar dienos, rytoj...poryt...
Išsidienos
Ir jau nė žingsnio MES be jos
Be tos dvasingos (mėlynom akim) draugystės,
Kuri tolumoje taip spindi ryškiai
Ir taria aiškiai MYLIU, MYLIU, MYLIU.
Deividai, myliu tave už tai, kad nieko kito mylėti jau nebemokėčiau.
Toma
