Tačiau kai jis vėl parašė, pamaniau, na, pabandysiu atrašyt – kodėl jis toks atkaklus. Pradėjau labai draugiškai bendrauti kiekvieną dieną, kiekvieną savaitgalį kalbėdavome per „Skype“ po porą valandų. Tuo metu jis buvo Turkijoje, o aš studijavau Kaune. Vėliau jis rodė didelį norą atvykti manęs aplankyti į Lietuvą kaip galima greičiau, tačiau pasikeitė jo planai ir jis turėjo išvykti dirbti į Tailandą. Jam tai buvo gana skaudu, nes manė, kad aš ji užmiršiu ir nebendrausiu. Tačiau mūsų bendravimas tęsėsi toliau, nežinau kodėl, bet labai juo pasitikėjau, jaučiau, kad tai mano žmogus ir man gera su juo bendrauti. Vėliau jis pasiūlė, kad atvykčiau pas jį į Tailandą. Žinoma, iš pirmo žvilgsnio tai skamba keistai ir netgi pavojingai.
Vienai ir jaunai šviesiaplaukei skristi už tūkstančių kilometrų, kad pirmą kartą susitikčiau su vaikinu, kurio niekada nemačiau realiai... Po ilgų galvojimų aš apsisprendžiau vykti. Draugėms palikau visus jo kontaktus, jei netyčia kas atsitiktų. Turėčiau paminėti, kad skrydį jis man padovanojo, galbūt mane paskatino tai, kad mėgstu keliauti, o Tailandas nepaprasta šalis – egzotika.
Buvo labai keistas jausmas, kai pusę metų bendravus internetu sutinki tau patinkantį žmogų visai kitoje šalyje.
Ir mūsų pirmasis susitikimas įvyko Bankoko oro uoste. Buvo labai keistas jausmas, kai pusę metų bendravus internetu sutinki tau patinkantį žmogų visai kitoje šalyje. Tailande praleidau nuostabią savaitę ir turėjau geriausias savo atostogas. Su manim jis elgėsi kaip su karaliene, rūpinosi, kad tik nieko netrūktų, kad viskas butų gerai. Iš Tailando skridome į Krabi salą, kur, atrodo, kad buvome kitame pasaulyje – nepakartojama gamta, gyvūnija.
Turėjau progą sėdėti ant dramblių ir keliauti po džiungles, pasimėgauti tailandietišku masažu ir beždžionių draugija šalia mūsų viešbučio. Mūsų savaitė prabėgo labai greitai ir turėjome tarti „iki“ vienas kitam. Sakau „iki“, nes susitarėme toliau plėtoti rimtus santykius. Jis prisipažino, kad jaučia man labai daug, labai stiprų jausmą – meilę. O aš taip pat neslepiu jam savo šiltų jausmų.
Tad dabar jis laukia, kad kuo greičiau pabaigtų darbą Tailande ir žada atvykti pas mane į Lietuva arba kitą šalį – ten, kur būsiu aš, bus ir jis. Nepakartojamas jausmas žinoti, kad kažkur už tūkstančio kilometrų yra žmogus, kurio širdis priklauso tau.
Dalyvaukite konkurse „Mano vasaros romanas“ ir laimėkite puikius prizus!
