„Ženklui „Mados butas“ jau treji metai. Pavadinimą sugalvojau, kai dar turėjau studiją ir joje dirbau. Paskui pradėjau dirbti ir namuose, todėl tas ženklas išvis prilipo. Iš pradžių bendradarbiavau su butikais, jiems siūliau savo drabužius, bet pribrendo laikas, kai nusprendžiau, kad reikia atidaryti savo parduotuvę“, – portalui Žmonės.lt sakė dizainerė.
Žaneta prisipažino, kad savo kelio kitaip ir neįsivaizduoja, mat nuo pat vaikystės svajojo būti dizainere ir kurti drabužius. Anot merginos, atidaryti savo parduotuvę jau pribrendo laikas. „O kada, jei ne dabar?“ – retoriškai klausė ji.
„Būti dizainere ir kurti drabužius norėjau nuo vaikystės. Gal kokioje dešimtoje klasėje pradėjau kurti pirmuosius drabužius, o baigusi mokyklą įstojau į kolegiją, studijavau aprangos dizainą. Taigi visada judėjau link to, kad ateitų tokia diena, kaip šiandien, kada savo kūrinius pagaliau galiu pristatyti parduotuvėje“, – vis dar negalėdama patikėti, kad pagaliau pasiekė savo tikslą, sakė dizainerė.
Žaneta pasakojo, kad iš pradžių buvo sumaniusi kurti drabužius iš lino, tačiau vėliau supratusi, kad norėtų kurti ne tik šiltajam sezonui skirtą aprangą.
Tikiu, kad iki trijų šimtų litų kainuojančią suknelę dirbanti moteris sau tikrai galės leisti.
„Iš pradžių planavau kurti drabužius tik iš lino, bet paskui supratau, kad tai labai sezoninis reikalas, todėl sugalvojau kurti drabužius moteriai, kuri skuba į darbą ir nori atrodyti gražiai. Pradėjau domėtis, ko reikia šiuolaikinei skubančiai moteriai, kokie yra jos poreikiai“, – pasakojo Žaneta.
Merginos teigimu, daug ką pasufleravo ir pačios klientės, išsipasakojančios, kokių drabužių norėtų kasdienai, kas joms svarbu, kokios spalvos ar stilius aktualu nuolat skubančiai moteriai, kuri kasdienybėje vis tiek nori išlikti moteriška, stilinga ir išvaizdi.
Jaunoji kūrėja tiki, kad jos kurti drabužiai patrauks dailiosios lyties atstovių akį ir atras savo vietą jų spintose: „Manau, kad Lietuvoje daugiausiai yra vidutinio sluoksnio žmonių, o mano kurtų drabužių audiniai nėra prabangūs, todėl labiausiai ir turėtų sudominti tokius žmones. Tikiu, kad iki trijų šimtų litų kainuojančią suknelę dirbanti moteris sau tikrai galės leisti.“
