Apie neįtikėtinai per pastaruosius porą metų išpopuliarėjusius vampyrus ir vilkolakius kalba psichologai, knygų leidėjai ir tokios produkcijos kūrėjai. Kodėl šį kūrybinė aukso gysla nebuvo atrasta anksčiau, aiškinama skirtingai.
Simbolizuoja instinktyviąsias ir destruktyviąsias galias
Pasak Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros docentės Jolantos Sondaitės vampyrai ir vilkolakiai žmones traukia dėl jų esybėje užkoduoto tam tikro žmogaus pasąmonės energijos turinio.
„Tai yra mitologiniai siužetai, kurių galime rasti įvairių tautų sakmėse, folklore. Visais laikais pasąmonės galios ir gebėjimas su jomis tvarkytis buvo labai aktualus dalykas“, – sakė psichologė. Jos teigimu, vilkolakiai vaizduoja sąlytį su gyvūniška, instinktyvia žmogaus prigimtimi.
„Šiuos siužetus atrandame įvairiomis formomis – kai kuriose tautose tai vilkolakis, žmogus-vilkas, kitose, ypač Azijos, – žmogus-tigras, Amerikoje – žmogus-lokys. Sąlytis su gyvūniška prigimtimi žmogui šiandien toks pats svarbus kaip senovėje. Kita vertus, vilkolakio simbolis įspėja, kad šis sąlytis gali būti pražūtingas, žmogus gali prarasti save – gyvūniškoji dalis gali dominuoti ir užvaldyti žmogiškąją“, – aiškino J.Sondaitė. Anot jos, vilkolakiai įprasmina klasikinę kovą tarp žmogiškosios ir instinktyvios gyvūniškosios prigimties. Pastarąją svarbu išlaikyti, tačiau negalima jai leisti dominuoti. Tokie mokymai yra atėję iš tradicinių kultūrų mitologijos.
 |
| Psichologė Jolanta Sondaitė |
Psichologė pasakojo, kad vampyrai taip pat kilę iš mitų, senųjų kultūrų folkloro. „Vaizduojant vampyrus kalbama apie destruktyviąsias, griaunančias pasąmonės galias, impulsus, kurie egzistuoja žmoguje ir yra tam tikros jo pasąmonės tendencijos, pavyzdžiui, agresija. Šis sąlytis taip pat svarbus, juk tam, kad žmogus mokėtų destruktyvius impulsus kontroliuoti, turi juos suvokti, pripažinti“, – sakė J.Sondaitė ir pridūrė, kad tapatinimasis su vampyrais per pasakas, mitus ar šiuolaikinę mitologiją gali būti prasmingas, nes padeda įsisąmoninti tokius destruktyvius impulsus.
J.Sondaitė pripažino, kad jautriausios grupės vilkolakių ir vampyrų temoms – vaikai, paaugliai. „Man pačiai teko pastebėti, kaip jie susitapatina su negatyviais herojais. Tai gali būti normali raidos etapo dalis, kai žmogus susitapatina su personažu, nes atpažįsta savyje tas ypatybes, kartu mokosi kontroliuoti. Tuo pat metu yra pavojus visiškai susitapatinti, tokia grėsmė kyla jautresniems žmonėms. Tokiu atveju destruktyvioji pasąmonės dalis gali būti per stipriai aktyvuota“, – įspėjo specialistė. Psichologė pabrėžė, kad sąlytis tiek su destruktyviąja, tiek su instinktyviąja, gyvuliška dalimi yra svarbus.
Trūksta įspėjimo
Dabar vaizduojami seksualūs ir patrauklūs vampyrai bei vilkolakiai kelia pavojų žiūrovams ar skaitytojams tuo, kad nebėra įspėjimo, kad šie personažai iš esmės yra neigiami. „Klasikinė, senoji mitologija pabrėžė vampyrų, vilkolakių pavojų ir veikė įspėjamai. Mituose, pasakose buvo tarsi kuriami elgesio, mąstymo modeliai, kurie galėjo žmogui padėti apsisaugoti nuo tų destruktyvių galių ar tinkamai panaudoti intuityviąją pasąmonės dalį, apsisaugoti nuo pavojų, užvaldymo“, – sakė J.Sondaitė. Anot jos, šiuolaikinei, moderniajai mitologijai to trūksta, o perspėjimo trūkumas jauno žmogaus sąmonėje leidžia nevaržomai kilti destruktyvioms tendencijoms.
Saugotis tokio poveikio kiekvienas turi pats, tačiau, J.Sondaitės teigimu, atidesni turėtų būti emociškai jautrių, imlių vaikų tėvai. Jiems naudinga riboti tokios informacijos srautą ir stebėti jos poveikį vaikui, kad šis pernelyg nesusitapatintų su herojais, o destruktyvios pasąmonės apraiškos netaptų norma.
Seksualumas, patrauklumas yra šalutiniai šiuolaikinės visuomenės „priedai“, kurie sukūrė tokius naujoviškus vampyrus ar vilkolakius. Anksčiau tai nebuvo būdinga, šie personažai buvo vaizduojami pavojingi.Požiūris pasikeitė
Psichologė sutiko, kad dabar vilkolakiai ir vampyrai ne tokie kaip anksčiau. Pavyzdžiui, vampyrai nebėra vien kraujo ištroškusios pabaisos, įsivyrauja psichologinis vampyrizmas. „Seksualumas, patrauklumas yra šalutiniai šiuolaikinės visuomenės „priedai“, kurie sukūrė tokius naujoviškus vampyrus ar vilkolakius. Anksčiau tai nebuvo būdinga, šie personažai buvo vaizduojami pavojingi, pabrėžta, kad jie tokie tapo dėl to, kad gyvenime pasielgė blogai, pavyzdžiui, vampyrais tapdavo nusikaltėliai, savižudžiai ir pan. Vilkolakių ar vampyrų savybes jie įgaudavo dažniausiai už netinkamus veiksmus. Tokios patrauklios pabaisos, kaip vaizduojamos dabar, išties kelia pavojų“, – perspėjo psichologė.
Amerika eina iš proto
Amerikietė rašytoja Maggie Stiefvater, viešėjusi Lietuvoje, pati yra parašiusi dvi knygas apie vilkolakius, kurių pirmoji – „Virpėjimas“ – jau tapo bestseleriu. 28-erių autorė pripažino, kad jos gimtinėje dedasi „tikra beprotybė“. „Knygynuose yra didžiuliai paaugliams skirtos literatūros skyriai, kuriuose 90 proc. visų knygų užima literatūra apie vampyrus, vilkolakius ir angelus. Visi kaip pamišę laukia naujo „Saulėlydžio“ sagos filmo. Kažkas pasakė, kad tai puikus būdas kalbėti apie tai, ko neturi Amerikos moterys – aplinkui lakstančių vyrų, kuriems nesvarbu, jog tu be makiažo“, – juokavo M.Stiefvater.
Ji prisipažino paauglystėje medžiojusi tokias knygas. „Tuo metu jų tiek nespausdino, nes ši sritis nebuvo laikoma komerciškai sėkminga. Man regis, žmonės visada domėjosi vilkolakiais ir vampyrais. Tiesiog dabar tai suvokė leidėjai ir užtvindė rinką tokio pobūdžio literatūra“, – svarstė rašytoja.
 |
| XVIII a. vilkolakio graviūra |
Pasak jos, susidomėjimo vampyrais ir vilkolakiais banga neslūgsta. „Manau, vilkolakių ir vampyrų manija tebeauga. Įsivaizduokite, einu iš mokyklos pasiimti vaiko ir koridoriuje šnekučiuojasi dvi mamos: „Jis jai netinka, jos nemyli. Ji verta geresnio.“ Stengiausi manyti, kad jos gali kalbėti apie bet ką, mintyse kartojau, „tik ne „Saulėlydis“, tik ne „Saulėlydis“. O tada viena mama pakeltu balsu paklausė kitos: „Kas norėtų vaikino, kurio kūnas švyti saulėje?“ Pamaniau – o ne. Visas šis judėjimas išties milžiniško masto“, – neslėpdama susirūpinimo sakė M.Stiefvater.
Ji stebėjosi, kad netrūksta skaitytojų, kurie visiškai savaip ir dažnai neteisingai interpretuoja knygų perduodamą žinią. „Žmonės rašo laiškus, klausdami, kur rasti vilkolakių ar kaip jais tapti. O juk visų mano vilkolakių istorijų esmė, kad būti vilkolakiu yra blogai! Pagrindinis herojus Semas nori likti žmogus, jis dėl to kovoja. „Virpėjimas“ pasakoja, kaip likti žmogumi, o ne apie vilkolakių gyvenimą“, – aiškino rašytoja.
M.Stiefvater teigimu, dabartinę vampyrų ir vilkolakių maniją galima lyginti su „Žvaigždžių karais“. „Kadaise apsėdę tūkstančius pasaulio gyventojų, jie vis dar turi daugybę keistokų gerbėjų, kurie net namus įsirengė po žeme ar gyvena rūsyje. Manau, vampyrai ir vilkolakiai populiarūs bus dar kurį laiką. Tačiau ar aš manau, kad jie bus populiarūs po 20 metų? Ne“, – atvira buvo ji.
Plačiai paplitęs reiškinys
Reaguodama į pasikeitusius skaitytojų poreikius leidykla „Alma littera“ įkūrė specialų projektą http://www.naktiespasaulis.lt, skirtą tik mistinio pobūdžio literatūrai. Leidyklos direktorės Danguolės Viliūnienės teigimu, knygos vampyrų, vilkolakių ir panašia nakties pasaulio tematika šiuo metu yra plačiai paplitęs šiuolaikinės literatūros reiškinys. „Šių knygų visame pasaulyje išleista labai daug. Stebėdami didelį susidomėjimą šiais romanais ir Lietuvoje, pradėjome jų leisti daugiau. Tam pavasarį sukūrėme interneto tinklalapį“, – sakė ji. Anot D.Viliūnienės, labiausiai šio žanro literatūra paplitusi tarp vaikų ir paauglių, tačiau tokias knygas noriai skaito ir jaunos moterys, mamos.
„Gauname nemažai laiškų su prašymais leisti daugiau knygų apie vampyrus. Rašytojai taip pat stengiasi įtikti skaitytojų skoniui, seka madas, todėl romanų apie vampyrus prirašyta tikrai daug. Kalbant apie vaikų ir paauglių literatūrą, šiuo metu ypač stipriai juntama knygų apie vampyrus, aštrius pojūčius mada, kurią, be abejonės, sukūrė Stephenie Meyer „Saulėlydžio“ saga“, – pasakojo D.Viliūnienė. Pasak jos, tokios knygos greičiausiai populiarios dėl to, kad jose skaitytojas randa visko: romantikos, nuotykių, fantastikos elementų, susipinančių su realaus gyvenimo vaizdais. Didelę įtaką turėjo knygų ekranizacijos ir mada.
Vampyrai ir vilkolakiai lietuvių mitologijoje
Lietuvių mitologijai nėra būdingas vampyrizmas, nors lietuvių mitologinėse sakmėse galime rasti slogučių-mirusių žmonių vėlių, kurie naktimis ateina ir užgula („slogina“) gyvuosius. Pasakose yra išlikę žmogaus pasikeitimo į vilką pavyzdžių.
