Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar viešai prisipažinti, kad esu lesbietė?

Ramunė Pajuodytė-Milašienė
G.Kropio nuotr. / Ramunė Pajuodytė-Milašienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sveika, Ramune. Mane labiau traukia merginos, o ne vaikinai. Prieš metus įsimylėjau vieną merginą, ir kas nuostabiausia, su atsaku. Tai pati didžiausia laimė mano gyvenime, tuo pačiu galutinai supratau, kad esu lesbietė. Nors esu labai mylinti ir mylima, mane slegia nuolatinis slapstymasis, išsisukinėjimas nuo tėvų, bendradarbių, pažįstamų klausimų, „tai kada supažindinsi su savo vaikinu?“, „su kuo buvai atostogauti?“ ir pan. Gyvenu nuolatiniame netikrume, nors manau, daug kas įtaria, o gal net ir žino...

Labai pavargau nuo viso to. Dabar kai atsirado mylimas žmogus, nebesinori vaidinti, meluoti. Bet, ar tikrai verta prisipažinti, ar supras mane, ar neišmes iš darbo? Kyla baimė, abejonės, nesinori skaudinti artimųjų (vis dar gyvenu su tėvais). Miglė, 23m.

Sveika, Migle. Tikrai suprantu tavo kančią. Toks dvigubas gyvenimas – viešasis ir asmeninis – tikrai labai sekina, turi nuolat galvoti, ką pasakoti, ko ne, sakyti „jis“ ar „ji“, t.y. nuolat kontroliuoti save ir dėl to jausti nuolatinę įtampą. Toks slapstymasis ilgainiui tampa gyvenimo būdu ir iš tiesų kuria netikrumo jausmą. Visa tai kenkia savivertei, galų gale, patiems santykiams su mylimu žmogumi: negali reikšti savo jausmų viešumoje, paimti už rankos, kai norisi, pasikviesti per šventes į namus ir t.t.

Tavo baimės ir abejonės labai suprantamos – juk gyvename homofobiškoje visuomenėje. Baisiausia, kad negalėdama atsiverti (nes saugai savo artimuosius, savo darbo vietą ir t.t.), tuo pačiu tarsi pritari, jog tavo jausmai yra blogis, „nenormalumas“ ir pan. Kitaip sakant, nedrįsdama atsiverti ir lieki „nenormali“. Kai nekvestionuoji, neprieštarauji, nepasakai „taip, aš esu tokia, aš myliu moterį“, tos heteronormos lieka nepajudintos, jos lieka tavo gyvenimo dalimi, pati netiesiogiai joms pritari.

Vienokia situacija, jei tavo tėvai, draugai ar kolegos yra plačių pažiūrų, kita – jei gyveni aplinkoje, kur visi turi būti vienodi.

Atsiverti ar ne?

Vis dėlto į klausimą, atsiverti tau ar ne, vienareikšmiai atsakyti sunku. Yra daug pavyzdžių, kai homoseksualūs žmonės yra nukentėję dėl savo atsivėrimo: nutrūko jų ryšiai su artimaisiais, jie buvo priversti pasitraukti iš darbo. Kita vertus, yra nemažai atvejų, kuomet atsiskleidusieji sulaukė pastiprinimo, palaikymo ir pagerino savo santykius su kitais bei savo psichologinę būseną.

Viskas priklauso nuo konteksto, tavo artimos aplinkos mentaliteto, informuotumo. Vienokia situacija, jei tavo tėvai, draugai ar kolegos yra plačių pažiūrų, šviesūs žmones, kita – jei gyveni aplinkoje, kur apskritai bet koks kitokumas yra smerktinas, kur visi turi būti vienodi. Viena situacija, jei dirbi meno ar grožio srityje, tarkim, teatre ar grožio salone, visai kita, jei dirbi karinėje struktūroje arba mokykloje.

Esu tikra, jog tavo draugų, kolegų, pažįstamų ar artimųjų tarpe tikrai atrasi bent keletą žmonių, kuriems drąsiai gali atsiverti ir būti priimta. Tu teisi, neretai mus supantys žmonės seniai įtaria, tik nedrįsta pirmi apie tai prabilti. Paprastai žmonės bijo sukelti nepatogumo jausmą, įžeisti, tad jei atsiskleisi, palengvės ir jiems, nes ir jiems nebereikės apsimetinėti. Jūsų santykis taps laisvesnis, lengvesnis, o svarbiausia tavo gyvenime bus mažiau melo ir apsimetinėjimo.

Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt

Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt