Laba diena, Akvile. Skyrybos visada yra labai skausmingas ir sunkus išgyvenimas tiek vaikui, tiek tėvams. Šį patyrimą neišvengiamai lydi nerimas, baimė, sumaištis, kaltė, bejėgiškumas, pyktis. Jūs neapsaugosite savo vaiko nuo neigiamų emocijų ir traumos, tačiau tikrai galite padėti jam įveikti šį sunkų periodą, sumažinti emocinį krūvį, jei iš anksto rengsite sūnų skyryboms.
Geriausia susirinkti visiems kartu ir paprastai bei suprantamai paaiškinti sūnui, kad mama su tėčiu kartu nebegyvens. Pasakykite sūnui, kad abu juo rūpinsitės, mylėsite ir toliau, bendrausite. Svarbu pabrėžti, kad jis yra nekaltas dėl to, kad taip atsitiko. Paskatinkite jį išsakyti savo neigiamus jausmus – baimę, pyktį, liūdesį, kurie tokioje situacijoje – ypač stiprūs. Labai gerai, kad šiuo atveju jums rūpi sūnaus jausmai, kuris jūsų skyrybas su vyru gali išgyventi kaip žemės drebėjimą, kai sugriūna ne tik jo namai, bet ir, rodos, visas pasaulis. Vaiko gynybiniai mechanizmai yra dar nestiprūs, jis labiau pažeidžiamas nei suaugęs žmogus, tad labai svarbu užtikrinti vaiko saugumą. Geriausia, kad jo namai nesikeistų, išliktų ta pati aplinka: mokykla, kiemas, draugai. Taip pat labai svarbu, kad vaikas neprarastų ryšio su kitais jam svarbiais žmonėmis, pavyzdžiui, seneliais, jam patinkančiu tėvo draugu, jo sūnumi ir pan.
Vaikas paprastai padrąsinamas tuomet, kai tėvai užtikrina, jog jie skiriasi ne su juo, o tarpusavyje. Taigi labai svarbu, kad jūs su vyru ir toliau bendrautumėte ir bendradarbiautumėte, kartu aptartumėte vaiko poreikius, planus. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ką jaučiate vienas kitam, turite sugebėti iškelti vaikų interesus aukščiau savo neigiamų jausmų. Tuomet jūsų vaikas turės mažiau emocinių ir socialinių problemų. Labai svarbu, kad jūs nekaltintumėte vienas kito, nesiginčytumėte ir nesibartumėte sūnaus akivaizdoje, jam ir taip skaudu.
Taip pat svarbu sudaryti vaikui galimybę praleisti pakankamai laiko su abiem tėvais. Kartais tėvai mano, kad buvimas tai pas vieną, tai pas kitą tėvą vaikui kelia per daug painiavos. Tai nėra tiesa. Vaikai ilgainiui prisitaiko ir pripranta gyventi dviejuose namuose. Jiems svarbiausia, kad tėvai tarpusavyje toliau bendrautų, nesipyktų. Vaiką labiau skaudintų reti pasimatymai, nei nepatogumai, iškylantys dėl keliavimo iš vienų namų į kitus. Taigi, Akvile, stiprybės jums ir ištvermės!
