Jų laimingos santuokos paslaptis – gyvenimas gretimuose būstuose. Tokį gyvenimo būdą sutuoktiniai, kuriems abiem 57 metai, praktikuoja pastaruosius dešimt metų. Kartu pora jau 36 metus.
Pirmoje šio straipsnio dalyje dailymail.com pateikė Gabrielle pasakojimą apie savo neįprastą gyvenimą. Šioje straipsnio dalyje kviečiame susipažinti su jos vyro Jano pasakojimu.
Daugeliui susituokusių porų mūsų santuokos modelis greičiausiai atrodo nepriimtinas. Tačiau, kaip sakė Gabrielle, per pastaruosius dešimt metų jiems toks gyvenimo būdas tapo idealus.
„Mūsų santykiai yra nepalyginamai harmoningesni nei tada, kai gyvenome kartu. Man nereikia taikstytis su nuolatiniu žmonos bambėjimu, nes rūkau, ar su tuo, kad ji yra daug netvarkingesnė už mane“, – džiaugiasi Janas.
Svarbiausia, kad gyvenimas šalia, bet ne kartu leido mums išsaugoti savo santuoką, kurią kitaip būtume baigę skyrybomis“, – teigia moteris.
„Gabrielle buvo pirmoji rimta mano mergina ir aš labai didžiavausi, kai ji tapo mano žmona. Bėgant metams mus lydėjo įvairios sėkmės ir nesėkmės, o darbo praradimas privertė mane ją atstumti. Nors niekada nenustojau jos mylėti, mūsų santykiai tapo destruktyvūs. Man reikėjo laiko ir erdvės, kad viskas susigulėtų, tačiau nenorėjau su ja išsiskirti. Gavęs iš jos advokato voką su dokumentais, aš jo net neatplėšiau.
Greitai pasigailėjau, kad su Gabrielle elgiausi taip beširdiškai. Man labai trūko jos draugijos, pasiilgau to jausmo, kai žinodavau, kad esu jos atrama. Man jos labai trūko emociškai. Jaučiausi siaubingai, kai nebegalėjau su ja daryti daugybės dalykų arba eiti į vietas, kur seniau lankydavomės kartu.
Man nereikia taikstytis su nuolatiniu žmonos bambėjimu, kad rūkau, ar su tuo, kad ji yra daug netvarkingesnė už mane.
Tačiau kai norėjau grįžti į mūsų namus, ji to nenorėjo. Jai patiko gyventi vienai. Aš norėjau gyventi kartu, kaip ir seniau, tačiau gyvenimas greta buvo antras geriausias variantas.
Man buvo gėda dėl viso skausmo, kurį sukėliau žmonai, todėl sau prisiekiau, kad gavęs antrą galimybę būsiu daug geresnis vyras. Tiesa, niekada seniau neruošdavau maisto – šią funkciją palikdavau Gabrielle. Tačiau dabar jaučiu didžiulį malonumą galėdamas paruošti jai kokį patiekalą arba išeiti su ja į teatrą.
Mes visuomet praleidžiame Kalėdas, vestuvių metines ir gimtadienius kartu ir aš tikrai stengiuosi nupirkti jai mielą dovaną. Seniau tikriausiai to taip nesureikšmindavau. Man ypač patinka kartu atostogauti. Dabar mes tai darome daug dažniau nei seniau. Man malonu dalytis vienu kambariu su Gabrielle.
Tačiau turiu pripažinti, kad gyvenimas atskiruose būstuose patinka mums abiem. Nors Gabrielle namas turi savo dvasią, man labiau patinka minimalistinis interjeras.
Mūsų namai išties atspindi mūsų asmenybes. Ji yra daug aktyvesnė už mane, mėgsta pasikviesti į svečius draugų. Aš esu ramus ir vakarėlių vengiu. Taip pat prisipažįstu, kad kai kartą ar du per savaitę ji savo namo galiniame kieme organizuoja vakarėlius, vykstančius iki paryčių, neretai garsiai šūkteliu jai ir paprašau švęsti truputį tyliau. Taip, neapsikentęs aš ir į sieną padaužau.
Bet visa tai – ne iš blogos valios. Tikrai nenorėčiau susipykti su savo kaimyne, nes esu tikras, kad geresnės kaimynės ar kaimyno nerasčiau. Kaip ir geresnės žmonos. Manau, ir pats esu geras kaimynas. Aš tylus, o kai reikia nupjauti Gabrielle veją, visada tuo pasirūpinu. Taigi toks gyvenimo būdas mums tinka geriausiai. Mes sutariame daug geriau nei seniau. Kokių dar įrodymų reikia?“ – klausia Janas.
