Juokais atsakiau „Taip“ . Įsėdusi į autobusą spontaniškai sugalvojau gauti jo telefono numerį ir man pavyko. Bendravom telefonu, vėliau jis atvyko į tą patį naktinį klubą. Ilgą laiką neturėjau jokio vaikino, todėl pagalvojau, kad nauja pažintis tik į gerą, o ir jis, atrodo, buvo manimi susidomėjęs. Dviese ėjom namo. Bekalbant paaiškėjo, jog jis po kelių dienų išvyksta į užsienį, todėl liepiau sau nežiūrėti į jį rimtai. Palydėjo iki namų ir pabučiavo.
Kitą dieną ir vėl susisiekėm telefonu, su keliais jo draugais ėjome į klubą, dar kitą vakarą jis pasikvietė mane pas save žiūrėti filmo... Nesu linkusi greit įsimylėti, bet sakau atvirai, galva truputi apsisuko. Ir tada jis išvažiavo. Bendravom internetu, bet tai vyko pakankamai retai. Kai tik nuspręsdavau mesti jį iš galvos, jis vėl man parašydavo ir tarsi užburtame rate viskas vėl prasidėdavo iš naujo. Po poros mėnesių jis netikėtai grįžo savaitei į Lietuvą. Apie tai sužinojau tik tada, kai jis jau buvo namie. Jau kitą vakarą išėjom pasivaikščioti. Nežinojau kaip elgtis, bet nenorėjau pirma rodyti jam savo jausmų. Jis pabučiavo mane, tada neiškentusi pasakiau jam, jog pasiilgau, jog galvojau apie jį. Jis tiesiogiai nepasakė to paties, tačiau užsiminė, kad nebūtų su manimi, jei aš jam nerūpėčiau. Kone kasdien susitikdavome, jis nė karto nepasakė ką man jaučia, bet prie draugų nesislėpdamas apkabindavo ar pabučiuodavo, vadino „savo drauge“.
Paskutinį vakarą jis pasakė, kad dabar jam dar sunkiau išvažiuoti, bet kai paklausiau, ar man laukti jo grįžtant, iš atsakymo supratau, kad, jo nuomone, nėra prasmės. Jis neketino grįžti anksčiau kaip po pusmečio, o aš turėsiu mokytis kolegijoje dar beveik 3 metus. Dabar vėl bendraujam internetu. Iš pradžių buvo labai sunku, bet dabar stengiuosi kuo mažiau apie jį galvoti. Visas tas nuotykis buvo labai gražus ir aš nesigailiu nė vieno savo poelgio, bet nesuprantu jo minčių. Ar jis manim pasinaudojo prikalbėdamas gražių dalykų? Ar norėtų būti su manim, bet bijo dėl nepalankių aplinkybių? Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę, nes tai, ką sako draugės, manęs neveikia. Pagarbiai, Inga.
Sveika, Inga. Savo laiške tu viską papasakojai labai aiškiai: šis vaikinas tau labai rūpi, o įvairios abejonės dėl jūsų ryšio neduoda ramybės. Kartais tau net kyla nemalonus jausmas, kad galbūt jis tave tiesiog apgavo, tavimi pasinaudojo. Perskaičius tavo laišką, man toks įspūdis nesusidarė – juk abu gerai praleidote laiką, abiems buvo smagu būti drauge. Pati rašai, kad buvo labai gražus nuotykis, ir tu nesigaili dėl jokio savo poelgio. Sakydamas gražius žodžius, vaikinas greičiausiai tau nemelavo, tačiau pasižadėti ir įsipareigoti (bei gauti tavo pažadą, kad jo lauksi sugrįžtant), galbūt jam atrodė per anksti ir nesąžininga, nes tam reikia stipraus ir gilaus jausmo. Toks jausmas per trumpą laiką, kurį praleidote drauge, neužsimezgė arba tiesiog nespėjo atsirasti.
Žadėti ir laukti dar anksti
Jūs pažįstami dar labai nedaug laiko, o gyvenant skirtingose šalyse ir bendraujant tik internetu ar telefonu, realiai pažinti ir pamilti (ne įsimylėti!) žmogų nelabai yra galimybių. Galbūt šis vaikinas nesišvaisto žodžiais ir pažadais: jei jau išsako savo jausmus, tai juos tikrai jaučia, ir yra atsakingas už savo žodžius. Manau, kad tu jam tikrai patikai ir patinki, nes grįžęs jis tau vėl paskambino, o išvykęs parašydavo internetu. Visai įtikinančiai skamba vaikino pasakymas, kad jei jam nerūpėtum, grįžęs į Lietuvą, nebūtų tavęs ieškojęs. Jei gyventumėte tame pačiame mieste, ko gero jūsų ryšys tęstųsi, jūs susitikinėtumėte.
Rodyti iniciatyvos tau ir nereikia, palik ją vaikinui. Geriau, kad jis pats pajustų, kad nori tavęs siekti, kad jam tavęs reikia, trūksta, kad tavęs pasiilgsta.
Tau, Inga, svarbu labiau pasitikėti savimi, vaikinu, pačiu gyvenimo vyksmu, natūralia jo tėkme. Dabar yra pati jūsų santykio pradžia, tik užuomazgos, tad pažadai, jog įsipareigosite vienas kitam ir kursite bendrą ateitį, neturi realaus pagrindo. Žinoma, yra žmonių, kurie pasižada vienas kitam ar net apsigyvena kartu jau sekančią pažinties dieną, bet tavo atvejis nepanašus į pastarąjį. Vaikinas turbūt net pats gerai nežino, ką tau jaučia, kokių santykių su tavimi norėtų ateityje. Pagalvok, o ar tu pati esi tikra dėl jo, ir ištikimai jo lauktum pusę metų? (Beje, kartais žmonės ir po keleto mėnesių draugystės ar net pusės metų dar nėra tikri, ko jie nori iš savo santykių, ir tai natūralu).
Apibrėžtumas ateis vėliau
Dabar pasistenk nurimti, viskas išsivystys savaime. Palik viską judėti savaime, visai neverta skubinti įvykių. Nesistenk dirbtinai viską sustatyti į rėmus ir uždėti visus taškus ant "i", negadink romantiškos santykių pradžios paslapties. Džiaukis tais retais jūsų susitikimais, laiškais ar bendravimu „Skype“, pasimėgauk susitikimų laukimu, pirmaisiais bučiniais.
Na, o rodyti iniciatyvos tau ir nereikia, palik ją vaikinui. Geriau, kad jis pats pajustų, kad nori tavęs siekti, kad jam tavęs reikia, trūksta, kad tavęs pasiilgsta. Nepamiršk, kad kiekvieno vyro viduje slypi medžiotojas. Moteris, siekianti vyro dėmesio, nežino ar pamiršta, kad vyrui labai svarbu pačiam kovoti dėl moters simpatijos ir palankumo, jausti, kad tai jis užkariavo ją, pasimėgauti pergalės skoniu. Geriau pakurstyk liepsnas, pažadink jo susidomėjimą ir norą tave pažinti, troškimą siekti tavęs.
Taigi, Inga, neįsiskabink, neprisirišk, tačiau neverta nutraukti bendravimo, jei vaikinas tau patinka. Per tuos pusę metų, kai nesimatysite, toliau gyvenk savo gyvenimą, bendrauk su kitais gerbėjais (kurie trokšta sutaisyti tavo automobilį), eik į klubus, koncertus, būki atvira kitiems ryšiams: jei užsimegs kažkas rimta, galbūt šis vaikinas praras tavo susidomėjimą, ir problema išsispręs savaime. Jei vaikinui grįžus į Lietuvą, jis tau teberūpės, tuomet galvosi, ką daryti toliau. Dabar pasistenk nebesukti sau galvos tais visais klausimais apie ateitį, džiaukis tuo, kas yra dabar, nebijok, jei jūsų santykiai ir nesirutulios toliau, paleisk jį – vadinasi, ne tas. Sėkmės!
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com.
