Tačiau yra problema - aš jo nesuprantu. Vieną dieną tiesiog alpstu nuo jo dėmesio, jo fantastiškų akių, žodžių, rankų, tačiau jau kitą dieną jis vos prieina pasisveikint, vengia akių kontakto ir, rodos, kad bendrauja su manim per didelį nenorą. Sakydama, jog tarp mūsų nieko nėra, meluočiau, bet apibrėžti santykių negaliu. Jis yra sakęs, kad mane myli ir nori draugauti. Aiškiai parodžiau, kad nesu jam abejinga. Nežinau, ką daryti toliau. Laukti, kol kažkas savaime susiklostys? Galbūt stengtis kuo rečiau matytis ir kalbėtis? Kadangi su juo kartu mokomės ir dirbame, kontakto išvengti neįmanoma. Mėginti išsiaiškinti santykius bijau, net nežinau, ar jis turi merginą, ar ne. Jaučiu, kaip griūva mano gyvenimas: nebegaliu žiūrėti į laimingus žmones, poras, filmus, nebegaliu klausytis muzikos, skaityti knygų, bendrauti su kitais vaikinais, pramogauti. Nebegaliu mokytis ir dirbti, nes vaizduotėje visad kyla pačios gražiausios akimirkos, praleistos su juo. Meilę pradėjau gydytis apatija – įjunkau į raminamuosius ir migdomuosius. Beprotiškai trokštu aiškumo. Padėkit prašau, ką man daryti? Marija, 19 m.
Ojojojojojojoj! Tai, kas vyksta su tavimi, mieloji, yra labai nesveika. Gal jau užtenka nuodytis tais vaistais, iliuzijom ir negatyviomis mintimis? Neišeina laukti, tai tiesiog imk ir paklausk jo paties. Niekas už tai galvos tau nenuims, karūna nenukris. Turbūt nieku geru čia, aišku, nekvepia, bet kad ir išgirsi kažką nemalonaus arba „nežinau“, vis kažkas, tau bus didesnis aiškumas, negu tokia nežinomybė, spėliojimai, fantazijos, amžinas laukimas, rymojimas prie telefono ar graudžios ašaros bežiūrint TV, dar užsigeriant tablete raminamųjų. Viltis, sakai? Na, yra kažkiek procentų, kad jis seniai nori tau prisipažinti amžiną meilę, bet nedrįsta... Jis gali turėti kokių psichologinių problemų, labai bijoti artumo, tad po kiekvieno suartėjimo jam reikia stipriai nutolti, atšalti. Gal jis yra kažkada labai įskaudintas ir tokiu abejingumu bando tavo jausmus, tikrina ribas, provokuoja tave. Kita vertus, gali būti, kad jis tiesiog yra mergišius ir vieną vakarą - su tavimi, kitą – su kita, trečią – su trečia, o kitą dieną nuleidžia akis, nes nėra visiškai supuvęs ir jam nesmagu, gal net gėda. Arba jis išvis kol kas nenori niekam įsipareigoti. Gerbk save, brangioji, savo jausmus, energiją, skirtą jam, nebeleisk taip toliau su tavimi elgtis. Trys mėnesiai yra tikrai pakankamas laikas vaikinui apsispręsti. Na paskaudės tau mėnesį, bet nustos. Nemaitink savęs tuščiomis iliuzijomis. Geriau dėk tašką, o jei tavęs jam tikrai labai reikės, atbėgs pats su didžiausios meilės priesaikom. Taigi aukštyn galvą, krūtinę į priekį, giliai įkvepi ir pirmyn!
