Po metų ar dvejų radau jo anketą internete, kur jis, pasivadinęs kitu vardu, ieškojo sau meilužės. Jo paieškos tęsėsi gana ilgai. Kai pakišau jam visus įrodymus, prisipažino, tačiau aiškino, jog tai tik žaidimas, ir pasižadėjo daugiau to nedaryti. Pažadas neilgai truko, jis tai pakartojo tris kartus. Atleidau jam tuos pasižaidimus, tačiau pasitikėjimo taip lengvai neatgausi. Nesuprantu jo, ko jam trūksta? Atvirai kalbamės apie viską, tabu neturime, seksualinis gyvenimas po šitiek metų pilnavertis ir nėra monotoniškas, net išpildžiau jo fantaziją, kurioje jis lovoje su dviem moterimis. Valgyt gaminu, jis gyvena jaukiuose tvarkinguose namuose, esu tikrai simpatiška mergina ir rausti dėl manęs jam nė karto neteko. Kaip po viso šito atleisti, kaip vėl pasitikėti ir vėl gerbti tokį žmogų, kuris net neabejodamas pamynė viską, kas buvo gražaus ir gero tarp mūsų? Agnė.
Laba diena, Agne. Jūsų laiškas mane, švelniai tariant, nustebino. Klausimas, „kaip jam atleisti ir vėl pasitikėti?“ – taip pat pasirodė gana keistokas, nors jis, žinoma, toks pusiau retoriškas, ir atsakymas kaip ir aiškus. Laiške aprašote vieną po kitos draugo neištikybių serijas, o galiausiai – kaip didžiausią savo atsidavimą jam – paminite seksą trise. Tik liko nelabai aišku, ar viena iš tų dviejų moterų buvote jūs, ar tai buvo kitos dvi moterys... Spėju, kad tai buvote jūs. Tik štai, ar tas mylėjimasis trise, jei tai galima pavadinti mylėjimusi, nėra neištikimybė? Ai, tiesa, tai vyko su jūsų palaiminimu ir sutikimu, tada nesiskaito. Miela Agne, nesupykit už sarkazmą. Bet gal tai reškia, kad ir pati savotiškai buvote neištikima savo draugui, kai glamonėjote ar stebėjote savo bendrakeleivę sekso malonumų jūroje?
Tik štai, ar tas mylėjimasis trise, jei tai galima pavadinti mylėjimusi, nėra neištikimybė? Žinot, Agne, kas labiausiai mane šokiravo? Ogi tai, kad jūs rašote tokiu „tonu“ lyg viskas būtų visiškai normalu („aš tuos pasižaidimus jam atleidau“). Taip, atleidote, išskyrus vieną visiškai neatleistiną atvejį. Jums kažkodėl pagaliau tvokstelėjo, kai draugas prisipažino apie pirmąją (nors ką ten gali žinoti, kelinta ji ten buvo) neištikybę, o kad jis buvo neištikimas jums dar po to, ir po to, ir po to – tai nieko tokio. Savo jausmus – skausmą, apmaudą, pyktį, pažeminimą – jūs greičiausiai nuslopinote, apsimetėte tarsi tos neištikybės nebuvo (ir prieš save, ko gero, taip pat), nors viduje, žinoma, kažkas negera kirbėjo, dėl ko ir pradėjote įtarinėti, persekioti savo draugą. Jums vis tiek buvo neramu, nesaugu. Įvyko tarsi toks „susidvejinimas“.
Viena jūsų dalis netikėjo draugu. Kita patikėjo, kad gal nieko ir nebuvo. Matyt, labai norėjote tuo tikėti. Deja, pasirodė kitaip, būtent tas kartas, kuriuo beveik patikėjote, irgi pasirodė apgavystė!
Beje, Agne, o ką jūs pati tuose puslapiuose veikėte? Juk turėjote ir jūs užsiregistruoti, kad galėtumėte atrasti draugo anketą. Gal ir pati ieškojote kito žmogaus ar seksualinio partnerio? Ar visgi tai buvo nesaugumas, įtarumas ir draugo tikrinimas? Tik, deja, visų šnipinėjimų, įtarinėjimų pasekmė paprastai būna viena. Kai įtarinėji, šnipinėji vis tiek anksčiau ar vėliau randi įrodymų: tikrų ar netikrų. Įtarinėjimu, tikrinimu pasiekti pasitikėjimą paprastai niekada nepasiseka. Jei nieko nerandi, kyla įtarimas, kad jis ar ji meistriškai slepia, o įtarinejimas veda prie dar didesnio nepasitikėjimo ir įkalčių ieškojimo, nes galvoji, kad nepakankamai gerai ieškai, ir reikia dar geriau tikrinti, kol surasi. Jūs manėte, kad susekėte visus kartus, bet pasirodė, kad buvo kitaip.
Mylimasis negerbia
Kita vertus, jūsų įtarinėjimai visiškai pagrįsti, ir jie rodo, kad visą tą laiką nepasitikėjote savo draugu. Man, tiesą sakant, pasirodė, kad jis labai ir nesislapstė. Juk, jei būtų norėjęs, kad nesužinotumėte, gal būtų labiau pasistengęs pasislėpti? Vadinasi, galima kelti prielaidą, kad jūs, deja, nesate jam toks svarbus žmogus, dėl kurio jis stengtųsi, galbūt jaustų graužatį, kad apgaudinėja. Žinoma, jau vien tai, kad apgaudinėja, rodo, kad negerbia jūsų, tik kartais būna tokių atvejų, kad žmogus kitaip negali, nes serga. Taigi, Agne, manau, jūsų draugas visiškai nevertina jūsų, o jūs, žinoma, – pati savęs. Taigi tikrai pats laikas atsikvošėti ir nustoti aptarnauti jį lovoje, virtuvėje ar dar kur nors, nustoti stengtis, kad jis galėtų puikuotis. Gal atėjo laikas pasistengti dėl savęs, pasirūpinti savimi, pradėti mokytis pasitikėti, mylėti save?
Ir ko čia gailėtis? Kas gi ten taip, tiesą sakant, gera ir gražu TARP jūsų? Vėl nesupykit už ironiją, ar tai ta kita moteris Tarp jūsų?
Galiausiai dar vienas dalykas, kuris man atrodo svarbus. Kai skaitau jūsų laišką, susidaro toks įspūdis (gal klaidingas), tarsi jūs su draugu negyventumėte kartu (turiu omeny ne fizine prasme), o atliktumėte vaidmenis. Jūs: „Aš taip stengiuosi, esu tokia gera, o tu…“. Jis vis nueina į užkulisius ir kažką daro, tada Jūs klausiate: „O ką tu ten veikei be manęs, su kuo tu buvai?“ Jis sako: „Tau vaidenasi, aš niekur nebuvau“ ir pan. Apskritai jus lyg ir viskas tenkintų, t.y. jei jis gerai vaidintų, būtų tarsi ir gerai. Tik jis, bjaurybė, „falšyvina“, neatlieka „sąžiningai“ (gerai) savo vaidmens.
Yra toks senas, nuvalkiotas, bet geras pasakymas: „Koks esi tu pats, toks žmogus šalia.“Nejaugi, Agne, dar nesupratote, kad jūsų draugas tiesiog yra toks žmogus – nuolat apgaudinėja ir apgaudinės, ko gi kita galima iš jo tikėtis? Gal viliatės, kad draugas pasikeis? Manau, kad jis nenori įsipareigoti, nenori šeimos ir jokios atsakomybės. Daug svarbesnis klausimas, o ko norite jūs pati, Agne? Ar pati esate subrendusi atsidavusiems, ištikimiems santykiams? Tai nereiškia ruošti skaniai valgį savo vyrui ir būti jam „gera“ lovoje, būti simpatiška bei madingai apsirengusia ir „nedaryti jam gėdos“, tai reiškia iš tikrųjų mylėti, būti su kitu, juo rūpintis ir padėti jam augti, matyti jo galimybes. Yra toks senas, nuvalkiotas, bet geras pasakymas: „Koks esi tu pats, toks žmogus šalia.“ Nebūtinai reiktų skaityti pažodžiui, pavyzdžiui, kad jūs taip pat esate įdėjusi savo anketą į pažinčių portalą, kurios tikslas – intymūs santykiai, arba, kad jūs kaip nors apgaudinėjate savo draugą ir pan. Tik matyt, toks žmogus neatsitiktinai jūsų gyvenime. Jei dabar neateina jokių minčių apie tai, kodėl jis yra jūsų gyvenimo dalis, galbūt tą suprasite vėliau. To ir linkiu. Sėkmės.
