Dabar jau žadu jai pasipiršti, nors tam labai nepritaria mano tėvai. Sako, kad aš dar labai jaunas, nieko gyvenime nemačiau, moterų nepažįstu, o mano išrinktoji jiems nepatinka, atseit per prasta. Sakė, kad jei vesiu ją, jie manęs neberems. Iš tiesų nesu labai daug patyręs gyvenime, neturiu materialinio pagrindo, bet abu su drauge turime darbus, išsinuomotume kokį butuką ir, manau, ilgainiui prasigyventume. Mano bendraamžiai draugai dar nesusituokę, neturiu su kuo pasitarti, todėl ir kreipiuosi į jus. Ką jūs manote apie ankstyvas santuokas? Erikas, 22m.
Sveikas, Erikai. Labai džiugu, kad sutikai tokią merginą, su kuria pasijutai laimingas, laisvesnis, kuria tu žaviesi, myli.
Prieš žengdamas tokį žingsnį tikrai turėtum gerai apmąstyti, kiek esi realiai jam pasiruošęs. Nors nuskambės ir labai nuvalkiotai, santuoka yra labai rimtas įsipareigojimas ir išbandymas. Susituokdamas nors ir išsaugoji savo individualumą, visgi atsiduodi ir dovanoji save kitam, taigi, tai – atsižadėjimas dalies savęs. Beje, pasižadėjimai sutuoktiniui yra ne ką mažesni nei kunigo ar vienuolio įžadai. Susituokę žmonės tampa „mes“, kai pradedi galvoti ne tik už save, bet ir už mus abu, o prieš priimdamas bet kokį svarbesnį sprendimą, net susijusį tik su tavimi, pagalvoji, ar tai bus gerai mano antrajai pusei, mano šeimai.
Taigi, manau, tau, Erikai, būtų svarbu suvokti savo motyvus tuoktis. Vien to, kad jautiesi su drauge laimingas, nebevienišas ir neslegiamas tėvų vadovavimo, neužtenka. Tai būtų labai paviršutiniška motyvacija, greičiau – pabėgimas nuo realybės. Santuoka nėra nei vaistas nuo vienatvės, liūdesio ar kompleksų, nei prieglobstis nuo problematiškos tėvų šeimos. Sunkumai, suvaržymai vienišumas niekur nedingo, tiesiog jie, apakinti meilės šviesos, pasitraukė į antrą planą. Nenoriu tavęs gąsdinti, bet santuokoje problemų ir rūpesčių gali padaugėti. Ar tu gali numatyti kokių?
Žinoma, materialiniai aspektai visada svarbūs. Kaip sakoma, meilė lūšnoje ilgainiui gali išblėsti. Kiek tu, Erikai, esi pasirengęs tokiam įsipareigojimui, kiek, būdams tik dvidešimt dvejų, pažįsti pats save - savo poreikius, norus, tikslus, ar manai, kad esi jau susiformavusi asmenybė? Ar žinai, kas yra svarbu tavo merginai, kokios yra jos vertybės, motyvai, svajonės? Kokios yra tavo išrinktosios stipriosios ir kokios silpnosios pusės (juk kiekvienas turime ir trūkumų), kiek galėsi jas priimti ir padėti mylimajai jas įveikti bei tobulėti?
Vis dėl to, Erikai, nei patyrę tėvai, nei protingi psichologai negali už tave žinoti, kas tau yra geriausia, tad spręsk pats. Visokeriopos tau sėkmės!
