Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Psichologė Ruth Reches: „Santuoka reikalauja daug darbo, o mišrioms poroms dirbti tenka dvigubai“

Jis ir Ji
Fotolia nuotr. / Jis ir Ji
Šaltinis: Žmonės.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiandien pasaulis tapo pasiekiamas ranka. Keliaujame, poilsiaujame ir dirbame užsienyje. Namo grįžtame ne tuščiomis – parsivežame patirties, įgūdžių, santaupų, o kartais – ir kai ką vertingesnio. Jis ar ji nekalba mūsų gimtąja kalba, tačiau turi raktą nuo mūsų širdies. Apie šį globalizacijos kūrinį – mišrias šeimas – kalbamės su Ruth Reches, Mykolo Romerio universiteto lektore, doktorante ir klinikine psichologe, dirbančia Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Mokykloje, kur daug vaikų yra kilę iš mišrių šeimų, psichologo konsultacijos prireikus teikiamos tiek moksleiviams, tiek jų tėvams.

Su kokiais sunkumais susiduria mišrios šeimos, kuriose sutuoktinių tautybė skiriasi?

Šiais laikais žmonės daug keliauja, mokosi, dirba įvairiose pasaulio kraštuose. Jų nevaržo gimtosios šalies sienos ir kiti barjerai, kaip buvo anksčiau. Savaime suprantama, kad tokiomis aplinkybėmis daugėja mišrių santuokų. Jei tai pačiai kultūrai priklausantys žmonės, gyvendami santuokoje ir norėdami ją išlaikyti, turi daug dirbti ir taikytis vienas prie kito, tai skirtingų kultūrų žmonėms stengtis reikia dvigubai labiau.

Manau, kad sunkumai prasideda susipažinus su tėvais – dauguma tėvų negatyviai priima žmogų, kuris nori atimti jų vaiką, nebent tas žmogus atrodytų labai patikimas, kas kitataučio partnerio atveju nėra labai tikėtina. 

Neretai pasireiškia ir visuomenės neprielankumas – dalis žmonių yra linkę tokią santuoką iš karto „nurašyti“ ir laukti jos pabaigos. Atrodo, jei įvyktų skyrybos, išgirstume daugybę „taip ir maniau“.

Asmeninio albumo nuotr./Ruth Reches
Asmeninio albumo nuotr./Ruth Reches

Ar mišriai porai svarbu domėtis vienas kito kultūra, religija, tradicijomis?

Labai svarbu. Kiekvienas asmuo, išaugęs tam tikroje kultūroje, turi savo šeimos, savo tautos istoriją, kuri yra jo dalis. Norint pažinti sutuoktinį, būtina žinoti jo šaknis.

Kas, jūsų manymu, dažniau tampa nesutarimų mišriose šeimose priežastimi – kultūriniai ar asmenybiniai skirtumai?

Santuokoje visada egzistuoja asmenybiniai skirtumai. Kiekvienas esame kilęs iš tam tikros šeimos su savomis tradicijomis, tad yra gana sudėtinga prisitaikyti prie kito žmogaus, atėjusio su savita šeimos ir gyvenimo samprata. Kultūriniai skirtumai  gali visa tai paaštrinti.

Kas gali padėti užtikrinti mišrios poros (šeimos) stabilumą?

Šeimos stabilumui itin svarbus abiejų sutuoktinių lojalumas, kantrumas, atvirumas patirčiai, tolerancija ir abipusė pagarba.

Kiek įtakos mišriai šeimai turi tėvų ir draugų palaikymas, visuomenės nuostatos?

Tėvų ir draugų palaikymas yra labai svarbus, bet, turint omenyje, kad tiek tėvai, tiek draugai yra visuomenės dalis, sutuoktiniai turi būti pasiruošę neigiamam požiūriui ir kantriai kovoti už savo šeimos laimę.

Ką reikėtų išsiaiškinti ir apgalvoti prieš sudarant mišrią santuoką?

Pirmiausia reikėtų susimąstyti apie tai, ar  pats žmogus neturi vidinių nuostatų prieš kitą kultūrą ar religiją, nes su ja teks susidurti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – pavyzdžiui, švenčiant šventes,  svečiuose priimant gimines ir draugus. Visgi svarbiausias dalykas, kurį reiktų apgalvoti – kaip bus auginami ir auklėjami vaikai.

Kuo ypatingas vaikų ugdymas mišriose šeimose?

Vaikai yra mūsų atspindys. Kiekvienas sutuoktinis nori perduoti vaikui savo šeimos, kultūros tradicijas. Dėl šios priežasties auginant vaiką mišrioje šeimoje yra labai svarbu aptarti ir sugebėti priimti partnerio nuomonę apie kalbą, kuria vaikas  kalbės, apie mokyklą, kurią vaikas lankys. Viskas priklauso nuo tėvų – jei jie sugebės priimti ir gerbti vienas kitą ir tą pagarbą perduoti vaikui, jų vaikai užaugs savimi pasitikinčiais, laisvais žmonėmis.

Ar sutinkate, kad mišri santuoka yra rizikingesnė nei santuoka tarp tos pačios religijos ir (ar) tautybės atstovų?

Santuoka apskritai yra labai rizikingas dalykas; ji reikalauja labai daug darbo. Viskas priklauso nuo sutuoktinių – jei jie sugebės priimti kitą žmogų kaip savarankišką asmenybę, nesistengs jo pakeisti pagal savo poreikius ir supratimą, augs patys ir leis augti kitam – tokia pora gyvens ilgai ir laimingai. Ir visai nesvarbu, ar tai bus mišri santuoka, ar ne.

Ar galima teigti, kad santuokos tarp lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tradicinių tautinių bendrijų (lenkų, rusų, žydų) atstovų yra stabilesnės nei santuokos tarp lietuvių ir užsienio piliečių?

Manyčiau, kad taip – nors ir skirtingų tautybių, tokie žmonės yra išaugę vienoje aplinkoje, juos sieja gimtosios šalies istorija ir kultūra, todėl jų kultūriniai skirtumai mažiau atsispindės santuokoje nei žmonių iš skirtingų šalių.

Lietuva išsiskiria dideliu santuokų su užsieniečiais skaičiumi. Kaip manote, kokios yra šio reiškinio priežastys?

Viena iš priežasčių yra tai, kad lietuviai vyrai neretai yra konservatyvūs, puritoniškų pažiūrų. Jiems sunkiai sekasi parodyti moterims dėmesį, jas vilioti, sakyti komplimentus ir tokiu būdu leisti joms pasijusti reikalingomis, gražiomis, protingomis, seksualiomis. Viso šito moterys ieško tarp kitų kultūrų vyrų.

Be to, tikėtina, kad Lietuvoje moterys pasigenda pagarbos motinai, šeimai, religijos svarbos kasdienybėje, šiltesnio, nuoširdesnio bendravimo.

Mišrių santuokų skaičiaus augimui įtakos turi ir tai, kad daug lietuvių emigruoja iš šalies ir šeimas sukuria užsienyje.

Kaip manote, ar Lietuvos visuomenė yra tolerantiška mišrių porų atžvilgiu?

Manau, kad Lietuvoje egzistuoja nepakantumas kitataučiams, taigi ir mišrioms poroms. Ir nors įprastai tokios mintys nėra deklaruojamos garsiai, negatyvus visuomenės požiūris šiuo klausimu yra juntamas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt