Publikuota: 2009 gruodžio 5d. 17:35
„Savaitė“

Kai namuose nėra katino. Kaip kovoti su žiurkėmis?

Atšalus orams į gyvenamuosius būstus, namų rūsius ar palėpes atsikrausto užuovėjos ieškantys graužikai. Specialistai ragina netoleruoti jų kaimynystės, o imtis kovos priemonių.
Žiurkė
L.T. nuotr. / Žiurkė

Lemia aplinka

Kai gamtoje tampa žvarbu ir vis sunkiau rasti maisto, būriai graužikų – pelių ir žiurkių – patraukia arčiau namų ir suradę bent mažiausią landą šmurkšteli vidun, kad galėtų šiltai peržiemoti ir pramisti.

Apie nekviestus įnamius gyventojai sužino iš jų paliktų pėdsakų: išmatų, šlapimo dėmių, pėdų bei iš maisto produktams ir pastatams padarytos žalos. Graužikų antplūdį lemia aplinka – jeigu patalpų sienos ir grindys, rūsių langai yra sandarūs, nėra atliekų, tikėtina, kad ilgauodegiai neateis. Šie gyvūnai veisiasi patalpose, kur kaupiami nereikalingi daiktai, laikomos maisto ar buitinės atliekos, vyrauja netvarka ir nešvara.

Graužikų populiacijai įtakos turi aplinkos temperatūra. Jeigu įsivyrauja dideli šalčiai, šiems gyvūnams išgyventi darosi sunkiau, dalis jų žūsta. Tačiau esant pliusinei žiemos temperatūrai, net ir šaltuoju metų laiku graužikai ima veistis.

Platina ligas

Graužikų armijos puolami gyventojai skundžiasi, jog nekviesti įnamiai sugraužia baldus, drabužius, avalynę, apgadina vamzdynus, vandens filtravimo sistemas.

Viena moteris sakėsi netgi pastebėjusi, kad tie gyvūnai ir proto turi – liečia tik jos vienos drabužius, tačiau ramybėje palieka kitų šeimos narių. Randasi vienas kitas, kuris pasako, jog retkarčiais šmėstelėjanti pelė jiems netrukdo gyventi.

Ar reikia naikinti graužikus, net jeigu jie ir nepadaro ypatingos žalos? „Graužikus būtina naikinti, – vienareikšmiai atsakė Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties gydytoja epidemiologė Danutė Arlauskienė. – Mat šie gyvūnai daro ne tik ekonominę žalą, bet ir platina infekcines ligas. Pelės ir žiurkės yra vienodai pavojingos.“

Per graužikų užterštus produktus galima užsikrėsti infekcinėmis žarnyno ligomis. Būdingi ligų požymiai – karščiavimas, drebulys, galvos, raumenų, akių skausmas. Iš visų graužikų platinamų ligų Lietuvoje buvo užregistruoti salmoneliozės, leptospirozės, jersiniozės, tuliaremijos atvejų.

Jersinioze užsikrečiama suvalgius žalių, netinkamai maisto vartojimui paruoštų daržovių (morkų ir kopūstų), kurias jersinijomis užkrėtė pelės ir žiurkės. Leptospirozę, ūminę užkrečiamąją ligą, dažniausiai platina žiurkės. Žmogus ja gali užsikrėsti valgydamas užterštą maistą, gerdamas užterštą nevirintą vandenį, pieną, per pažeistą odą. Ligos sukėlėjas ant pažeistos odos patenka iš vandens arba dirvožemio. Dažniau šia liga serga kaimo gyventojai. Užsikrėsti tuliaremija galima per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolį, užkrėstą sergančių gyvūnų išskyromis. Tuliaremijos protrūkiai tarp žmonių dažniausiai kyla esant dideliam graužikų skaitlingumui.

Spąstai ar nuodai?

Apsisaugoti nuo graužikų galima dviem būdais: sukuriant graužikams netinkamas gyvenimo sąlygas ir naikinant graužikų populiaciją.

Nedideles ertmes specialistai pataria užsandarinti „Makroflex“ putomis, prikaišiojant į jas vielų. Užčiuopęs geležį graužikas susidurs su jam itin nemalonia kliūtimi. Didelius plyšius rekomenduojama užbetonuoti.

Siekiant išvengti graužikų platinamų ligų, reikėtų laikyti maistą graužikams neprieinamoje vietoje ar taroje, pašalinti supuvusias daržoves, tinkamai prižiūrėti maisto ruošimo ir laikymo patalpas (jos turi būti sandarios), nevartoti maisto produktų, kurie apgraužti graužikų, daržoves rūpestingai plauti ir tinkamai termiškai apdoroti, tinkamai prižiūrėti aplinką (pašalinti buitines atliekas). Šios priemonės tik padeda sumažinti graužikų plitimą, o norint veiksmingiau su jais kovoti reikia pasitelkti tam tikrus kovos metodus.

Nuo seno žmonės naudoja įvairius graužikų naikinimo būdus. Kaimiečiams nebloga paguoda būdavo katinai, tačiau šie miestiečių išpaikinti augintiniai į pelę dažniau žiūri kaip į smagų žaisliuką, o ne medžioklės objektą.

Ūkinių prekių skyriuose galima įsigyti įvairių priemonių kovai su graužikais: lipnių lentelių (apie 1,5 Lt), klijų (tūtelėje) (apie 7 Lt), grūdų masalo (100 g – 2 Lt), vyliaus graužikams (100 g – 3,5 Lt), vaško blokelių vandens žiurkėms (500 g – 16 Lt), įvairių rūšių spąstų: plastmasinių, medinių, metalinių (nuo 2 iki 5 Lt). Pasirodo, graužikai turi gerai išvystytą ne tik uoslę, regėjimą, bet ir klausą bei girdi net ultragarsą. Ši graužikų savybė naudojama, bandant juos atbaidyti ultragarso generatoriais (nuo 40 iki 90 Lt).

Tradiciškiausia priemonė yra spąstai. Su jais bėda tik ta, kad sugausite tik vieną graužiką.

Tiesa, švedai sugalvojo naujos kartos pelėkautus WIPPOMATIC, kuriais vienu metu galima pagauti kelias peles. Pelėkautus sudaro prie kibiro tvirtinami rėmai, ant kurių montuojama svyruojanti plokštė. Ant pastarosios yra masalui pritvirtinti skirtas smaigas (vinis). Medine lentele pelė gali užlipti iki kibiro viršaus. Nusitaikęs į masalą graužikas kaipmat nubloškiamas į kibirą, pripildytą vandens su glikoliu, ir iškart nuskęsta.

„Rentokil“ kompanija sugalvojo mobiliuosius pelėkautus. Jie primena neilgą tunelį, į kurį patekti gali pelė ar žiurkė. Tunelyje įtaisyti ultravioletiniai spinduliai seka judantį objektą ir kai tik gyvūno uodega peršliaužia įėjimą durys užsidaro ir ima sklisti nuodingos dujos. Per keliolika sekundžių gyvūnui padvėsus, šilumos ir garso indikatoriai išsiunčia spąstų savininkui SMS pranešimą apie tai, kad jau laikas atsikratyti nebegyvo graužiko.

Ūkinių prekių parduotuvėse gausu nebrangių nuodų graužikams. Jie yra įvairiausių formų – tabletėmis, granulėmis, pastilėmis ir pan. Nuodus reikia berti ten, kur šie gyvūnai gausiai renkasi, – prie ekskrementų, grindų plyšių. Masalą reikia pilti ne atvirose vietose, o į specialias jauko stoteles su nedidelėmis angomis, kurias taip pat galima įsigyti. Šią procedūrą reikia kartoti maždaug kas savaitę ir nutraukti tada, kai neberasite jokių graužikų lankymosi pėdsakų.

Nuodai graužikams nėra labai pavojingi žmogui, tačiau juos reikia naudoti atsargiai, kad neapsinuodytų kiti gyvūnai – šunys ar katės.

Talkina specialistai

Kai asmeninių pastangų kovoti su graužikais nepakanka, galima kreiptis į profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo įmones. Šių įmonių specialistai nustatys kenkėjų rūšį, jų patekimo ir išplitimo galimybes, parinks atitinkamą graužikų naikinimo metodiką ir efektyvius kenkėjų naikinimo preparatus.

Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties gydytoja epidemiologė D. Arlauskienė sako, jog į juos pagalbos kreipiasi nemažai gyventojų.

Graužikų naikinimas gali būti atliekamas ir daugiabučiuose, ir individualiuose namuose ar butuose. Naudojantis specialistų paslaugomis, graužikų naikinimas individualiame bute kainuoja 40 Lt, atskirame name – 60 Lt. Graužikus naikinančios įmonės naudoja stipresnio poveikio nuodus, kurie privatiems asmenims neparduodami, taip pat spąstus bei kitas priemones.

Jeigu gyvenate daugiabučiame name, reikėtų dėti bendras pastangas, o ne pavieniui kovoti su graužikais – antraip nepavyks jų visų išnaikinti.

Daugiau apie graužikus

Pasaulyje yra apie 1 800 graužikų rūšių. Lietuvoje labiausiai paplitusios naminės pelės ir pilkosios žiurkės.

Naminė pelė lizdus suka pastatuose bei urvuose. Įsikuria netoli maisto šaltinio (paprastai 3-10 m atstumu). Labai gerai laipioja, į tolį nušoka apie 30 cm. Slepiasi pastogėse, virš lubų, uždarose erdvėse, sandėliuose. Maitinasi 15–20 kartų per dieną. Minta viskuo, tačiau pirmenybę teikia grūdiniams produktams. Kaupia maisto atsargas. Keletą dienų gali išgyventi be geriamo vandens (jeigu maitinasi sausu maistu; jeigu gauna pakankamą vandens kiekį su maistu – gali išvis gyventi be vandens). Labai vislios, daugintis pradeda būdamos dviejų mėnesių amžiaus. Kas 40 – 50 dienų atsiveda 4 – 7 palikuonis.

Naminė pelė gali pralįsti pro 6 mm skylę, bėgioti bet kokiu horizontaliu ar vertikaliu paviršiumi, elektros laidais.

Pilkoji žiurkė lizdus suka požeminiuose urvuose, dažniausiai arti vandens šaltinių (nedidelių telkinių), kanalizacijos vamzdžiuose ir mėšlo krūvose, arti šiukšlynų, pastatuose, sandėliuose ir po jais.

Žiurkės minta viskuo, tačiau pirmenybę teikia šviežiai mėsai, mėgsta žuvį, kukurūzus, avižas, augalinius riebalus, neperdirbtus grūdus. Šie graužikai irgi kaupia maisto atsargas, tačiau jiems kasdien reikia geriamo vandens. Žiurkės gali išpjauti viščiukus, mažus triušiukus, išgerti paukščių kiaušinius. Subręsta sulaukusios dviejų mėnesių, daugintis gali bet kuriais metų mėnesiais. Patelės per metus atsiveda keturias – septynias vadas, kaskart nuo 8 iki 12 jauniklių.
Žiurkės nelabai judrios, sunkiai laipioja vijokliais, šakomis ar medžiais, tačiau puikiai rausiasi, plaukia.

Skaityti visus komentarus 14
Komentuoti straipsnį
Žymės: Žiurkė
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 14
Komentarų nėra
Į viršų
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga