Jis išėjo pas kitą moterį, kuri jį myli besąlygiškai. Aš labai gailiuos ir pradėjau kaltint save, kad priekaištaudavau jam dėl daug ko, kad gal tikrai nedaviau jam pakankamai meilės. Ta graužatis mane labai sekina ir slegia, niekaip negaliu iš to išsivaduot. Kaip jūs matote mano situaciją, ką galit patarti? Rema, 42 m.
Laba diena, Rema. Man atrodo, jūs dabar matote tik vieną medalio pusę, t.y. savo klaidas, netobulumus, nors jūsų vyras, atrodo, elgiasi nebrandžiai, visą atsakomybę už nesėkmingą santuoką suversdamas jums: esą tai jūs jam kažko nedavėte, neįvertinote, nepastebėjote ir pan. Taip tiesmukai skųstis ir kaltinti yra labai vaikiška. Juk jis jau ir taip jus išdavė, įskaudino, o dabar dar juodina.
Brandus žmogus augina savo santykius, rūpinasi jų tobulėjimu, stengiasi pirmiausia pats duoti viską, ko reikia savo mylimam žmogui. Taigi net jei jūs ir nebuvote jam ideali žmona, priekaištaudavote, pykdavote, greičiausiai ir jis pats prie to prisidėjo – nenuramino, nepaguodė jūsų, nepakankamai skyrė jums dėmesio, švelnumo. Juk moteris pyksta dažniausia tada, kai ji jaučiasi apleista, nerami – o jūsų vyras ieškojo kur lengviau ir geriau, t.y kur nereikia dėti pastangų, kur moteris būtų tarsi jo motina, patenkintų visus jo poreikius ir priimtų jį besąlygiškai. Įdomu, kiek jo ryšys tęsis? Paprastai tokia meilė netrunka ilgai, ir viskas kartojasi iš naujo, nes moters meilė vyrui, skirtingai nuo meilės vaikui, nėra besąlyginė. Kiekviena moteris tikisi, kad ir ja bus rūpinamasi, kad ji bus saugoma, vertinama.
Jei tikrai jaučiate, kad neįdėjot pakankamai pastangų, neauginot savo santykių, o tik kovojote su vyru, pabandykit iširusią santuoką priimti be savigailos, tiesiog kaip patirtį, iš kurios galite pasimokyti. Tai geriausia ir išmintingiausia, ką galite padaryti šiuo metu. Gal jūs dar turėsite kitą galimybę ir jums pavyks sukurti kokybiškai kitokius santykius. Sėkmės jums!
