Masturbuojuosi nuo vaikystės ar bent jau nuo tada, kiek save atsimenu. Dabar esu vienišas ir masturbuojuosi kiekvieną dieną po daug kartų. Noriu susipažinti, susirasti normalią draugę ilgalaikiams santykiams, bet po vienišų naktų jaučiuosi išsekęs, aptingęs, nieko nebesinori. Kartais apima beviltiškumas, kaip man spręsti šią problemą? Andrius
Laba diena, Andriau. Aš pabandysiu atsakyti į jūsų klausimą, tik galbūt jums visai netikėtu kampu. Mano atsakymas gali kelti pyktį, norą neigti, sakyti, kad tai nesąmonė, paistalai. Jūsų išsekimas, negalėjimas kontroliuoti savo masturbacijos, jos įkyrumas rodytų, kad ji yra tarsi kokia manija, priklausomybė, kaip kad alkoholizmas, narkomanija ar rūkymas, žalingas įprotis. Kaip tik šis įprotis atitolina bet kokį galimą ryšį, ji „padeda“ jums nesusitikti su kitu žmogumi (fizine ir emocine prasme). Taigi masturbacija puikiausiai pasitarnauja, kad santykiai, kokių taip trokštate – artimi, ilgalaikiai, gilūs ir intymūs visomis šio žodžio prasmėmis – neužsimegztų, nes jūs ir norite, ir bijote tokių ryšių. Šiuo metu, deja, labiau bijote nei norite. Bijote tiesiog paniškai, nesugebate užmegzti tikrų artimų santykių, atrodo, jums sunku mylėti, drįsčiau net teigti, nesugebate mylėti arba jaučiatės nevertas tokių santykių, meilės, pripažinimo.
Jūsų išsekimas, negalėjimas kontroliuoti savo masturbacijos, jos įkyrumas rodo, kad ji yra tarsi kokia manija, priklausomybė.Iki šiol, kiek supratau iš to, kaip aprašote savo buvusius santykius, kitas žmogus, šiuo atveju jūsų mergina, jums buvo tik objektas seksualinėms reikmėms patenkinti. Ta mergina greičiausiai ir pabėgo nuo jūsų, nes kuri gi norėtų būti daiktu, objektu. Mergina tiesiog galėjo jaustis išnaudojama, negerbiama, jums nesvarbi, neįdomi kaip asmenybė, nemylima. Iš tiesų, kiek galima vien „dulkintis“, nebendraujant, neišeinant į „išorę“, nesusitinkant su kitais, nematant kito. Visai natūralu, kad jūsų draugei norėjosi eiti ir į kiną, ir į klubą ar knygyną, ar dar kur nors, kad ji norėjo kalbėtis, bendrauti ir pan.
Galbūt jūs pats kažkada buvote daiktu, jautėtės išnaudojamas, jūsų nematė, negirdėjo, nepaisė, nesiskaitė. Galbūt jus net žemino, mušė ar sumenkino iki daikto, pavyzdžiui, elgėsi su jumis taip, tarsi būtumėte koks baldas, pliušinis meškiukas ar pan. Galbūt tai buvo jūsų tėvai ar kiti artimieji, iš kurių nepatyrėte meilės, tikro ryšio, atspindžio, jie nematė jūsų poreikių, jausmų, neapkabindavo, nenuramindavo, neišklausydavo jūsų, mažo berniuko, kai to taip reikėjo. Galbūt jūs nuo vaikystės ramindavotės masturbacija, kuri ir tapo savotiškais jūsų raminamaisiais vaistais, prieglobsčiu, ar ramsčiu, priemone, kaip būti su savimi, su savo impulsais, poreikiais, emocijomis. Masturbuodamasis jūs tarsi susisiedavote su savimi, savo savastimi, ir tokiu būdu jausdavote ryšį, o kartu nesijausdavote toks vienišas. Manau, turėjote išgyventi siaubingą tuštumą ir vienatvę, bet jos greičiausiai neįsisąmoninote.
Pozityvu yra tai, kad dabar jūs pradėjote jausti ir suvokti savo vienišumą, beviltiškumo ir tuštumos jausmus, ir nors, kad ir kaip tai būtų baisu, skaudu, bet tik taip (tokia jau ta sąmoningumo kaina) galima judėti pirmyn. Pirmiausia, išdrįskite įvardinti sau savo artumo baimę, ko konkrečiai jūs bijote, dėl ko nerimaujate, kuo savyje taip nepasitikite, kodėl jums atrodo, kad neišeis, kad tai beviltiška? Jums svarbu išmokti mylėti save, pripažinti savo poreikius, nesigėdyti savo jausmų, priimti savo skausmą, vienatvę, liūdesį. Už jūsų beviltiškumo, liūdesio jausmų ko gero slypi pyktis, apmaudas, o už jo visada yra skausmas. Manau, jūsų laukia ilgas ir sunkus kelias. Vienam eiti gali būti sunku, todėl jums verta apsvarstyti psichoterapijos galimybę. Tegul jūsų labai negąsdina tas žodis (psichoterapija), jūs neišprotėjote, tiesiog serga jūsų siela (ir ne tik kūnas, Andriau). Tiesą sakant, jūsų situacija man atrodo nelengva ir reikalaujanti ilgo ir sunkaus darbo. Kuo greičiau sau tai pripažinsite, tuo greičiau galite pradėti tikėtis pokyčių.
Masturbacija dažniausiai pašalina nerimą, įtampą, suteikia pseudoramybės būseną. Kita vertus, kiek supratau iš jūsų laiško, po masturbacijos jūs jaučiatės išsekęs, apatiškas, pasyvus. Jūsų ji iki galo nepatenkina, nenuramina. Masturbacija jus vargina kaip koks įkyrumas, pvz., labai dažnas rankų plovimasis, t.y. tokia jausena, kai negali nusiraminti, kol nepadarai tam tikro veiksmo. Protu suvoki, kad tai neracionalu, bet nieko negali padaryti, ir vėl bėgi plautis rankų arba...
Atrodo, jūsų nepaguodžiau, nepasiūliau lengvų receptų, o veikiau užkroviau sunkių minčių apie save, gal ne nugąsdinau. Svarbiausia – nepraraskite vilties, susiraskite žmogų, specialistą, kuris galėtų jums padėti, o tada atsiras ir mergina. Be to, pasidžiaukite, kad esate toks seksualus. Kaip banaliai tai beskambėtų, susidraugaukite su savo liga. Sėkmės.
