Tačiau yra tėvų, kurie norėtų rasti alternatyvų tokiai veiklai su vaikais; ne visi mažyliai sugeba išlikti ramūs ir dėmesingi, kol jiems skaitoma, o tėvai neretai patys užmiega... Tokia alternatyva yra, nors tai ir dar viena našta tėvams, – tai tvarkingi namai.
Taip teigia Kolumbijos Teachers koledžo akademikės Anna D. Johnson ir Anne Martin savo straipsnyje, pavadintame „Tvarka namuose!“, kuriame pristatoma analizė, kokią įtaka namų tvarka turi vaikų skaitymo įgūdžiams.
Mokslininkių tyrime dalyvavo 455 darželinukai ir pirmokai – visi dvyniai. Dauguma jų buvo baltaodžiai, iš viduriniosios klasės šeimų. Tyrėjos padalino vaikus į dvi grupes: 1) kurių mamos turi geresnius nei vidutinius skaitymo įgūdžius ir 2) vidutinius skaitymo įgūdžius. Tyrime socioekonominiai faktoriai neturėjo reikšmės, kadangi visi vaikai priklausė to paties statuso šeimoms.
Pastarajame tyrime tėvai nedalyvavo dėl keleto priežasčių: apklausti ir mamas, ir tėčius kainuotų brangiau, be to, pasak mokslininkių, mamos paprastai geriau įsimena svarbiausius šeimos įvykius.
Mokslininkių tyrime dalyvavo 455 darželinukai ir pirmokai – visi dvyniai.
Visų vaikų mamų buvo klausiama, ar dažnai jos skaito savo vaikams, ir ar dažnai vaikams tai teikia malonumą. Kita klausimų grupė dėmesį skyrė tvarkai namuose.
Tyrėjos šį kriterijų vertino ne paprasčiausiai pagal švarą ir tvarkingą daiktų išdėliojimą, bet ir pagal tai, kokią funkciją šeimoje gali atlikti tvarka ar netvarka (pavyzdžiui, kūrybinė netvarka arba tvarka kaip sugebėjimas susitarti dėl darbų pasidalijimo šeimoje).
Rezultatai nustebino: paaiškėjo, kad laikas, kurį tėvai praleidžia skaitydami savo vaikams, neturėjo įtakos abiejų grupių vaikų skaitymo įgūdžiams. Vidutinių skaitymo sugebėjimų grupėje svarbu buvo tai, kaip dažnai vaikai jautė malonumą, kai jiems buvo skaitoma.
Tuo tarpu toje vaikų grupėje, kurių mamos yra geresnių sugebėjimų skaitytojos, svarbiausias faktorius buvo tvarka namuose.
Taigi ką šie rezultatai galėtų reikšti realiame gyvenime? Visų pirma, skaityti vaikams prieš miegą tikrai verta, kadangi, kaip jau minėta, kiti atlikti tyrimai parodė to naudą, be to, šioje studijoje kalbama tik apie viduriniosios klasės šeimas.
Dar svarbiau yra tai, kad tyrimo autorės pasirinko gana siaurą galimų veiksnių spektrą. Vaikai paprasčiausiai galėjo būti mokomi skaityti būdami mažesni, o tyrime dalyvavo šiek tiek vyresni vaikai.
Todėl tyrėjos pasiūlė kitą koncepciją, kuri galėtų tiksliau paaiškinti jų studijos hipotezę apie namų tvarkos įtaką vaikų skaitymo įgūdžiams. Kaip minėta anksčiau, tvarka reiškia kai ką daugiau: moterišką darbštumą, sugebėjimus planuoti, sąžiningumą ir panašiai. Būtent šie veiksniai gali turėti įtakos vaikų sugebėjimams planuoti ir spręsti problemas.
Nors tyrėjos nedaro griežtų išvadų apie minėtąjį ryšį, jos yra vienos iš nedaugelio mokslininkų, tyrinėjusių namų tvarką ir iš jos kylančius asmeninius gebėjimus tėvystės kontekste.
Mičigano universiteto ugdymo ir psichologijos profesorius Fredas Morrisonas teigiamai vertina mokslininkių darbą: „Tai naujų studijų pavyzdys, nagrinėjančių tuos tėvystės aspektus, į kuriuos bandoma atkreipti dėmesį pastaruosius 10-15 metų.“
Kaip ir pačios tyrėjos, F. Morrisonas pažymi, kad tyrimo rezultatai yra tik didesnių studijų užuomazgos.
Profesorius pataria jaunesniems kolegoms patyrinėti, kokią įtaką vaikų raštingumui turi tėvų šiluma ir jautrumas. Pasak F. Morrisono, ankstyvas skaitymas gali būti nulemtas to, kaip dažnai tėvai savo atžaloms uždavinėja klausimus, tokiu būdu skatindami jų smalsumą.
Pristačius A. Johnson ir A. Martin tyrimą, negalima teigti, kad norėdami, jog jūsų vaikai mokėtų gerai skaityti, užtektų susitvarkyti namus. Tačiau svarbu yra tai, ką elementari tvarka gali reikšti šeimos santykiuose.
Nors neįmanoma statistiškai išmatuoti tobulų tėvystės įgūdžių, naudinga bent jau įžvelgti tendencijas, koks elgesys, tikėtina, atsilieps jūsų vaiko vystymuisi.
