Kodėl paskutinę akimirką būtinai norėjote, kad berniukai būtų apkirpti?
Nes pernai Ispanijoje buvo juoko, kai su kirpėjomis angliškai neišėjo susikalbėti: kai kurie ispanai angliškai net skaičiuoti nemoka. Gerai, kad buvo Rimas Kaukėnas – jis itališkai joms daugmaž paaiškino. Nežinia, kaip susikalbėti pavyks ir Stambule, be to, kol įsikursime, rasime kirpyklą...
Per atostogas spėjai nuosavame SPA centre grožiu pasirūpinti pats?
Man grožio procedūros nereikalingos: kaukių ant veido nededu, celiulito neturiu (juokiasi). Tačiau buvau čia užsukęs masažo, sūkurinėje vonioje pagulėti.
Krepšininkai – ne tokie dabitos kaip futbolininkai?
Yra ir krepšininkų, kurie labai savimi rūpinasi. Tačiau gražesnis juk netapsi. Svarbu, kad būtum švarus, tvarkingai apsikirpęs, dantys išvalyti (juokiasi).
Ir kad žmona graži būtų?
Be abejo! Moteriai, manau, reikia prisižiūrėti. Juk tai – dailioji lytis. O vyras turi būti stiprus ir rūpintis šeima.
Per savaitę sportuodavau bent penkis kartus. Draugai mane su broliu kvailino, kad per atostogas tuo užsiimame. Tačiau reikia palaikyti formą – nebe tas amžius, kad nesimankštinčiau.
Šiandien paskutinė atostogų diena. Kokios jos buvo?
Šiais metais atostogavome gal net per daug. Buvome visur: ir Prancūzijoje, ir Rusijoje, ir Lenkijoje. Turkijoje savaitę viešėjome. Spėjome kaip reikiant atsipalaiduoti. Anksčiau to praktiškai neturėjau. Grįžęs į Lietuvą po krepšinio sezono užsienio klubuose tas kelias laisvas savaites skirdavau reikalams tvarkyti, su artimaisiais susitikti. Šiais metais pajutau tikrų atostogų skonį. Tai – geras dalykas, bet taip pat turi būti su saiku, nes kai įpranti, nori, kad jos amžinai tęstųsi.
Galėjai daugiau pabūti su atžalomis?
Tai – pats geriausias dalykas. Nors į ilgesnes keliones dėl karščių, skrydžių jų neėmėme. Palikdavome pas Editos tėvus. Titukui su Dariuša ten labai patinka. Juos seneliai lepina, daug ką leidžia. Atvažiavau po dviejų savaičių – neatpažinau jų. Sakau, čia gal ne mano vaikai: neklauso, visko reikalauja…
Tuomet tenka griežčiau pasikalbėti?
Tenka, tenka… Po vieną jie būna lyg angelai: klauso, protingai kalba. Tačiau dviese pradeda regzti planus ir eiti prieš tėvus (juokiasi). Vienas užveda, kitas palaiko. Kartais tenka su sūnumis pakariauti!
Šią vasarą pasirodė be tavo su broliu sutikimo išleista knyga, kurioje aprašomi ne tik malonūs jūsų gyvenimo momentai. Ji apkartino atostogas?
Man tai nuotaiką sugadino dėl to, kad sugadino mano artimiesiems. Tėvai, žmona, jos tėvai turėjo aplinkinių priekaištų klausytis. O aš apie save dar ne tiek esu girdėjęs…
Visada sakydavau: apie mane rašykite, bet nelieskite tėvų, žmonos, vaikų.
Iš tiesų neimi į galvą, kai girdi ne vien geru žodžiu save minimą?
Nemalonu, bet žinau, kad taip yra ir bus. Į akis ne kiekvienas išdrįsta viską pasakyti. Matau, kai žmogus šneka viena, o galvoja visai ką kita. Tačiau aš dar ne tokių gyvenime matęs.
Šiemet šalies rinktinėje tavęs gal nėra iš solidarumo stuburo operaciją patyrusiam Kšyštofui?
Daug kas taip mano (juokiasi). Paprasčiausiai sutapo, kad broliui teko daryti operaciją, o man „Fenerbahçe“ moka didelius pinigus ir reikalauja taip pat daug. Pasirašant sutartį svarbiausias dalykas buvo – kad nežaisčiau rinktinėje. Jie nenori rizikuoti mano sveikata, bijo, kad negaučiau traumos, atvažiuočiau pavargęs.
Kai esi jaunas, klubai to neakcentuoja. Tačiau mes – jau veteranai.
Tačiau atostogaudamas treniravaisi?
Per savaitę sportuodavau bent penkis kartus. Draugai mane su broliu kvailino, kad per atostogas tuo užsiimame. Tačiau reikia palaikyti formą – nebe tas amžius, kad nesimankštinčiau.
Į Turkiją skrendi ne dalyvauti pasaulio čempionate, o rungtyniauti vietos komandoje. Eisi pažiūrėti, kaip sekasi rinktinei?
Čempionatas sutampa su mano komandos pasiruošimu naujam sezonui. Treniruotis mus gali ir į kitą miestą, ir į kitą šalį išvežti. Tačiau jei bus galimybė, būtinai atvažiuosiu, pamojuosiu vėliavėle (juokiasi).
Kur Stambule įsikurs tavo šeima?
Išsirinkome butą kelių namų komplekse su uždaru kiemu, kino teatru. Ten gyvena daug krepšininkų, ypač amerikiečių. Editai turėtų patikti: turės su kuo bendrauti. Iki treniruočių salės man gal dešimt minučių pėsčiomis. O arena stovi ant Marmuro jūros kranto.
Kaip keliones per skirtingas šalis pakelia sūnūs?
Jiems tai labai patinka. Savo lagaminą Titas su Darjušu sukrovė jau prieš kelias dienas: daiktus sudeda, išima ir vėl iš naujo – svarsto, kuriuos žaislus verčiau imti. Berniukams svarbiausia – kad būtų su mumis. O kur keliaus, gyvens, jiems dar nerūpi. Praeina pora valandų ir jau gali su visais bendrauti. Stambule, matyt, ieškosime vaikų darželio anglų kalba. Norime, kad jie šia kalba šiek tiek prasilaužtų.
Atsisveikindamas su Lietuva suvalgysi kiaulienos kepsnį? Turkija – musulmoniška šalis, tokią mėsą teks pamiršti…
Šiandien tėvai pas brolį atvažiavo su puodu cepelinų. Su Kšyštofu atsisveikindami po keturis sukirtome. Turkijoje teks kebabus valgyti (juokiasi).
