Populiari televizijos laidų vedėja televizorių žiūri retai. Tačiau kai prieš keletą metų per Lietuvos televiziją buvo rodomas projektas „Lietuvos šokių dešimtukas“, ji kantriai iki pat vidurnakčio stebėdavo, kas dedasi ekrane. „Man jis patiko“, – prisipažįsta. Todėl kai prodiuserė Indrė Ciesiūnienė, kūrusi „Lietuvos šokių dešimtuką“, pakvietė Rūtą dalyvauti savo rengiamame LNK šokių projekte, šioji sutiko.
Visai nedvejojai?
Daug svarsčiau. Didžiausias klausimas, kuris mane kamavo – kaip suspėsiu su savo darbais?.. Vedu dvi laidas, tikiuosi jas vesti ir prasidėjus naujam televizijos sezonui, o čia – dar ir šokiai! Bet galiausiai nusprendžiau, jog svarbiausia – kruopščiai planuoti laiką. Ir dar – labai labai norėti. Tada viskas pavyksta.
Tikrai rasi laiko repetuoti šokius kasdien po keletą valandų?
Kažkaip suksiuosi. Visi stebisi: „Iš kur tavyje tiek energijos?“ O aš – kaip amžinasis variklis: toks įspūdis, kad nuo savo pačios baterijų pasikraunu... Dabar beveik kasdien važiuoju treniruotis į sporto klubą – gal treniruotes pakeisiu šokių repeticijomis? Tačiau per galvą nesiversiu, nes į projektą einu ne šturmuoti aukštumų, o tiesiog smagiai praleisti laiko.
Bet juk tu – perfekcionistė! Nejaugi nesieksi laimėti?
Nepatikėsi – ne! Man pakanka būti perfekcioniste darbe. Taip, darbe esu lyderė, ten man būtina laimėti. Tačiau iš šokių projekto noriu visai ko kito: žaidimo, vėjavaikiškumo ir avantiūros. Noriu pasijusti lyg sugrįžusi į mokyklinius laikus... Kada dar tai padarysiu, jei ne dabar? Einu ten nežinodama, koks bus prizas, ir man net neįdomu! Pasiilgau avantiūrų savo gyvenime, kai viskas apsiverčia ir žemė išslysta iš po kojų. Praėję metai buvo suplanuoti kone valandos tikslumu: planas, planas ir dar kartą planas. Tai taip nuobodu! Noriu bent kiek išsimušti iš to suplanuoto ritmo. Viliuosi, kad šokiai man suteiks adrenalino, nuo kurio, prisipažįstu, esu priklausoma.
Einu ten nežinodama, koks bus prizas, ir man net neįdomu! Pasiilgau avantiūrų savo gyvenime, kai viskas apsiverčia ir žemė išslysta iš po kojų.
Kiek šokio yra buvę tavo gyvenime?
Vaikystėje, kaip ir daugelis mergaičių, „miriau“ dėl pramoginių šokių. Pirmoje klasėje lankiau pramoginius šokius, netgi dalyvavau respublikiniame konkurse. Iki šiol prisimenu save, apskritą mergaičiukę, aprengtą gražia balta suknele su žaliais burbulais ir kojinytėmis iki kelių, o šalia – tą, kuri laimėjo: liekną, raudona megzta suknele... Buvau per stora, ir mano svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Vėliau lankiau šiuolaikinius šokius. Pradėjusi dirbti televizijoje, įkalbėjau vieną bendradarbį su manimi lankyti pramoginius, tačiau jis buvo nerangus kaip meška, tad mums nieko neišėjo. Jaučiu, būsimasis šokių projektas tikrai bus didžiulė mano avantiūra...
Bet svarbiausia, kad tu gali šokti!
Aš labai to tikiuosi! Jau pabandžiau pašokti su projekto choreografu Kęstučiu Andrijevskiu. Paklausiau, ar jam užteks kantrybės dirbti su manimi. Pažadėjo, kad užteks... Kai pakėlė mane ant rankų, suglumau – ar tik man nereikės mesti svorio (juokiasi). Tačiau pasitikiu savimi. Žinoma, nesu tokia lanksti kaip profesionali šokėja, bet nesu ir pliauska, kurią kaip pastatei, taip ir stovi. Kažkada net špagatą laisvai padarydavau. Dabar, žinoma, reikėtų gero apšilimo...
Koks šokis tau labiausiai patinka?
Pagal temperamentą labiausiai turėtų patikti Lotynų Amerikos šokiai. Pasodoblis – grynas mano charakteris. Santykiai kaip koridoje, kai užverda kraujas – man. Gaila, kad tai vyro šokis... Bet kaip man seksis tie lotyniški šokiai – tai jau kitas klausimas...
Daug kas priklauso nuo šokių partnerio! Kas bus tavasis?
Kol kas nežinau. Kai Indrė paklausė, kokio norėčiau, griežtai pasakiau: „Prašau man jauną ir gražų (juokiasi).“ O jei rimtai – norėčiau, kad partneris būtų kantrus, suprastų, kad nesu šokėja, bet ir griežtas – juk jo rankose mūsų sėkmė.
Kaip į tavo būsimą nuotykį reagavo dukra? Vyras?
Smagiausiai reagavo duktė. Stebėdama, kaip sukuosi ir išskleidžiu įspūdingą pasodoblio suknelės sijoną, Dominyka buvo konkreti: „Jo... Mama, tai – kieta.“ Pažadėjau į pirmą repeticiją pasiimti ir ją. Mano mama, išgirdusi naujieną, susiėmė už galvos: „Tave išmes po kelių laidų!“ Nuraminau, kad man tai patiktų, nes šokių jau būčiau išmokusi ir nereikėtų daugiau vargti. Na, o vyras juokais pareiškė: „Prašau suderinti šokių partnerį su manimi.“ Stengsiuosi, kad nuo rudens namie manęs netrūktų, ir viliuosi, kad vyras labai mane myli: kai aš esu laiminga ir patenkinta, tada ir jam gerai.
