– Su kokiomis nuotaikomis pasitinkate 40-ąjį gimtadienį? Ar jį žadate paminėti griausmingai?
– Puikios nuotaikos. Į gimtadienį susirinks artimiausi draugai, giminaičiai. Atšvęsime Klaipėdoje, „Martini“ klube. Bus uždaras vakarėlis. Nežinau, ar griausmingai. Kiekvienas tą sąvoką skirtingai supranta.
– Ar visi buvę globotiniai muzikantai pasveikina jus su gimtadieniu? Galbūt su jais ir paminėsite gimtadienį?
– Taip, visada pasveikina. Dalis iš jų bus, dalis iš jų atvykti negalės, nes tiesiog šiuo metu nėra Lietuvoje. Gimtadienyje bus ir „Mango“ merginos, „Pikaso“ nariai – tiek buvę, tiek ir dabartiniai.
– Galima nuspėti, kad jūsų gimtadienyje netrūks muzikos?
– Taip, manau, kad neišvengiamai bus ir staigmenų, apie kurias aš nieko nežinau. Didžiąją dalį gimtadienio organizacinio darbo atlieka mano brolis. Jis man pasakė tiesiog švęsti ir kad viskuo pasirūpins jis pats. Būsiu skolingas Mindaugui ir kai jis švęs 40-ąjį gimtadienį aš jam surengsiu šventę.
– Jūs su broliu Mindaugu esate vieni svarbiausių asmenų lietuviškos popmuzikos istorijoje. Kokios asmeninės savybės jums padėjo prasimušti ir įgyvendinti savo planus?
– Ačiū už komplimentą. Manau, kad prodiuserio darbas turi būti užkulisiuose. Mes nemėgstame daug kalbėti viešumoje, geriau, kai už mus kalba mūsų darbai. Sunku būtų įvardyti tas asmenines savybes. Kadangi abu su broliu esame žemaičiai, tai galbūt šioje situacijoje kaltas užsispyrimas, kuris yra išskirtinis žemaičio bruožas. Labai paprasta pradėti dirbti su kokiu nors atlikėju, kuris jau yra pradėjęs karjerą, o mes pradedame nuo nulio. Apsiėmę prodiusuoti projektą, juo rūpinamės nuo pat pradžių iki pat pabaigos. Šis darbas yra labai kruopštus, sunkus ir ilgas. Kiekvieną projektą ar grupę mes priimame kaip naujo vaiko gimimą. Stengiamės dirbti su tokiais žmonėmis, kurie tikėtų mumis ir iki galo siektų savo užsibrėžtų tikslų.
– Ar dirbti dviese su broliu, jūsų manymu, buvo geras sprendimas? Ar dėl darbinių klausimų nenukentėjo jūsų tarpusavio santykiai?
– Kaip iš kurios pusės pažvelgsi... Iš vienos pusės – pasitikėjimas vienas kitu yra šimtaprocentinis, visada žinau, kad brolis neišduos. Per tą laiką išmokau atskirti asmeninius ir darbinius santykius. Kai bendraujame darbiniais reikalais, esame lygūs vienas kitam – žinome pasidaliją sritimis ir vienas kitą puikiai papildome.
– Kurį savo muzikinį projektą laikote pačiu sėkmingiausiu?
– Be abejonės tai yra grupė „Mango“. Tai grupė, kuri 10 metų išsilaikė lietuviškos popmuzikos viršūnėje. 4-5 metai dar nėra sėkmė, bet jei grupė gali gyvuoti 10 metų ir koncertuose surinkti pilną salę, albumus parduoti šimtatūkstantiniais tiražais, tai jau daug ką pasako. Šiais metais buvo dar vienas, labai širdžiai mielas projektas – „Supermiestas“, kuriame mes prodiusavome laimėjusią Klaipėdos komandą. Atidavėme tam tikrą duoklę miestui, kuriame gyvename. Šis projektas mums patiems buvo tam tikras iššūkis ir tai pasufleravo mintį, kad ateityje norėtume orientuotis į tam tikrus televizinius projektus.
1998-2000 metais buvo didesnė muzikantų vienybė, o dabar atėjo laukinio kapitalizmo periodas.
– Svarstote ateityje iš muzikos pasukti į televiziją?
– Taip, nes muzika ir televizija yra giminingos sritys. Daug dalykų galioja tiek ten, tiek ten. Muzikantai neapsieina be televizijos – joje transliuojami tiek dideli koncertai, tiek kiti renginiai, laidos. Save norisi išmėginti įvairiose srityse. Norint dirbti naujoje srityje, reikia ją išmanyti. Manau, mes tam jau esame pasirengę.
– Kokia, jūsų akimis, yra dabartinė situacija šiuolaikinės popmuzikos rinkoje? Šiemet netrūko grupių, kurios nutraukė, arba pristabdė savo veiklą...
– Situacija šiuo metu yra pakankamai sudėtinga visose srityse. Vyksta natūralus procesas: vienos grupės skirstosi, atsiranda naujos. Mes taip pat žadame kitąmet pateikti keletą naujų projektų – turime atsirinkę labai talentingų žmonių, kurie įneš naujų vėjų į lietuvišką muziką. Dabartinė situacija nedžiugina, bet manau, kad prieš kokius metus nuotaikos buvo dar niūresnės. Atsiradus internetinei erdvei muzikoje dingo leidyba, kuri sudarė 50 proc. muzikos pasaulio atstovų pajamų – liko tik koncertai. Lietuvoje pastatyta puikių arenų, kuriose gali pasirodyti gausesnę publiką sutraukiantys atlikėjai ir taip uždirbti pinigų. Prieš 3-4 metus tai daryti nebuvo galima. Kai kurie dalykai Lietuvos muzikos rinkoje yra lemiami pasaulinių įvykių, dėl to taip pat prarandamos pajamos. Yra ir gerų tendencijų – muzikinė informacija sklinda greičiau, daug jos galima rasti internete. Taip pat pastebiu, 1998-2000 metais buvo didesnė muzikantų vienybė, o dabar atėjo laukinio kapitalizmo periodas. Net ir M.A.M.A. apdovanojimai rodo, kad organizuojant renginius yra daug nesusipratimų. Reikėtų daugiau pagarbos vieni kitiems. Trūksta profesionalumo. Jei lygintume lietuvišką popmuziką su pasauline, tai pastebėtume, kad mes visi iš kūdikystės įžengėme į vaikystės periodą. Dar daug ko reikia išmokti.
– Ar, jūsų manymu, M.A.M.A. apdovanojimų organizatoriams, trūksta patirties, kad rengiant šį šou kalbama apie nesklandumus (apdovanojimuose atsisakė koncertuoti Egidijus Dragūnas, Gytis Paškevičius, ceremoniją sukritikavo ir Andrius Mamontovas)?
– Jau pasibaigė tie laikai, kai buvo galima atlikėjams paskambinti telefonu ir dėl visko susitarti. Organizatoriams reikia turėti esminių žinių, turi būti rengiamos sutartys – tada viskas vyksta daug paprasčiau. Kai pasirodai viešumoje, reikia būti atlikus namų darbus. Į daugelio žmonių, kurie turi patirties, nuomonę, nėra atsižvelgiama. Matau, kad vieni iš kitų tiesiog vagia idėjas.
– 15 metų dirbate muzikos prodiuseriu. Galbūt pastebite, į kurią pusę keičiasi lietuvių muzikinis skonis?
Kokybiška popmuzika prilygsta tiek džiazui, tiek operai ar kitiems stiliams.
– Šiandien atsirado didesnė muzikos žanrų įvairovė, skirtinguose muzikos stiliuose atsirado ryškių veidų. Muzikoje galima įžvelgti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, operos ir popmuzikos dainininkų. Klesti didžėjų kultūra, daugiau eksperimentuojama – tai yra gerai, nes viskas keičiasi. Dažnai sakau juokaudamas, kad lietuviai valgė ir valgys cepelinus, todėl yra ir tokių atlikėjų, kurių klausė ir klausys. Liūdna tai, kad nors muzikos įvairovė yra didesnė, bet šalyje yra labai daug trumpalaikių projektų – grupės dirba nekokybiškai, neprofesionaliai.
Kol kas yra uždėtas toks štampas, kad popmuzika yra skirta blogo skonio žmonėms. Aš tikrai taip nemanau. Juk dainininką Gary Barlow kviečiasi ir karalienės. Kokybiška popmuzika prilygsta tiek džiazui, tiek operai ar kitiems stiliams.
– Viename interviu esate sakęs, kad bendraujate tik su sėkmingais, tikslą turinčiais žmonėmis. O koks jūsų pagrindinis gyvenimo tikslas?
– Norėčiau dirbti su tokiu atlikėju, kuris išgarsėtų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – kad jo dainos skambėtų ir JAV, ir Didžiojoje Britanijoje. Kažkiek to buvome pasiekę dirbdami su Amberlife. Deja, dėl jo asmeninių bėdų nepavyko pasiekti daugiau. Svajonių svajonė, kad lietuviai kada nors turėtų tokią grupę, kaip švedai ABBA.
– Ar dažnai jums dirbant su muzikos atlikėjais teko rizikuoti? Ar kada nors buvote smarkiai „nusvilęs“?
– Visada geriausia mokytis iš kitų klaidų, bet deja žmogus yra taip sutvertas, kad dažniausiai mokosi iš savo. Visos tos klaidos buvo postūmis į priekį. Neklystančių nėra.
– Ko palinkėtumėte sau jubiliejaus proga?
– Jau pasakiau savo norus iš profesinės pusės, o iš asmeninės... Norėčiau palinkėti ir sau ir savo aplinkiniams, šeimai sveikatos, o visa kita yra uždirbama (juokiasi).
