Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Arvydas Martinėnas-Vudis. 15 faktų, kurių apie mane nežinojote

Arvydas Martinėnas-Vudis
Viganto Ovadnevo nuotr. / Arvydas Martinėnas-Vudis
Šaltinis: „Privatu“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kadaise jis buvo uždarytas į patalpą su keliolika savo bendraminčių ir kelis mėnesius 24 valandas per parą stebimas. Per tą laiką apie dainininką ir kompozitorių A.Martinėną-Vudį (27) buvo galima sužinoti daug ką. Tačiau vaikinas apie save žurnalui „Privatu! + TV gidas” pažėrė šūsnį dar negirdėtų faktų.

1. Vaikystėje negalėdavau pakęsti paprikų. Man pasidarydavo bloga, imdavo pykinti net nuo šios daržovės kvapo. Kai kas nors jas kepdavo ar troškindavo namie, aš skubėdavau į balkoną. Ten užsidarydavau ir nekišdavau į kambarį nosies tol, kol neatgaudavau kvapo. Tačiau dabar jau pamėgau paprikas ir gana dažnai jas valgau.

2. Nuo pat mažų dienų turėjau savitą stiliaus supratimą. Mokykloje nešiodavau tokį suplyšusį šviesiai žalią megztinį, kuris man buvo gerokai per didelis. Nors daugeliui jis atrodė kiek keistokas, man buvo labai svarbu rengtis neįprastai ir išsiskirti iš kitų. Dabar man rūpi tik mano sceninis įvaizdis, nes kasdien rengiuosi tuos drabužius, kurie pakliūva po ranka.

3. Kai įstojau į Muzikos konservatoriją, mokiausi groti po dešimt, kartais net dvylika valandų per dieną. Man tai atrodė normalu ir būtina siekiant muzikinių aukštumų. Toks atsidavimas mokslams tęsėsi maždaug dvejus metus, kasdien, be išeiginių. Bet... netikėtai pamilau vieną merginą. Mokslus tuomet užmiršau (šypteli).

4. Nebijau savęs pavadinti zubryla. Kadaise buvo toks „moksliukiškas“ gyvenimo etapas, kai nuoširdžiai norėjau išmokti muzikos. Pamenu, kad prie Konservatorijos durų stovėdavau dar prieš 7 valandą ryto. Taip darydavau dėl to, kad pirmas nubėgčiau prie budinčio mokyklos darbuotojo, dalijančio laisvas klases. Taip beveik visada pavykdavo gauti vietą savo muzikos gabumams tobulinti.

5. Kartą nuėjau į  „Tikėjimo žodžio“ užsiėmimus. Tuo metu Lietuvoje buvo itin populiaru priklausyti kokiai nors religinei sektai.  „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje tąkart vyko kažkokios pamaldos. Bet iš karto supratau, kad ta sekta tikrai ne man skirta. Nors greitai sprukau iš tų pamaldų, niekada gyvenime nesigailėjau, kad smalsumo vedamas ten apsilankiau.

6. Savo kambarį namuose su bičiuliais išdailinau pats. Tiesiog buvo tokia taisyklė: kas ateina į svečius, būtinai turi pasirašyti ant sienos, brūkštelėti ar nupiešti kokią nors nesąmonę. Buvo margos sienos, man patiko.

7. Pirmą kartą pasibučiavau vasaros stovykloje. Man tada buvo trylika ar keturiolika metų. Gaila, nebepamenu tos merginos vardo. Tačiau įstrigo jos grožis. Kita vertus, visos mano panelės buvo tikros gražuolės (didžiuojasi). O nekaltybę praradau, kai man buvo šešiolika.

8. Įdomus faktas iš muzikinės karjeros. Ją pradėjau nuo pasirodymų alaus baruose. Vienas iš populiariausių buvo pavadinimu „Dugnas“. Tiesa, scenoje pasirodydavau ne vienas. Aš grodavau gitara, o bendražygis – akordeonu. Tuo metu į koncertus važiuodavome troleibusu. Įsivaizduokit, visus instrumentus, kolonėles ir kitus pasirodymui reikalingus daiktus veždavome viešuoju transportu. Už vakarą gaudavome nuo 50 iki 70 Lt, kuriuos pasidalydavome pusiau.

9. Kadaise buvau įkūręs popmuzikos grupę, kuri sudomino net vieną garsų stilistą. Mūsų kolektyvas vadinosi „Vudi“. Savo pirmąjį pasirodymą surengėme tuo metu bene garsiausiame Kauno jaunimo klube „Kreizhauzas“. Puikiai pamenu, kad į mūsų koncertą atėjo Mantas Petruškevičius, persimetėme keliais žodžiais. Suprantama, kalbėjomės apie stilių (šypsosi).

10. Nors daugelis mane laiko popmuzikos kūrėju ir atlikėju, domiuosi ir kitomis muzikos sritimis. Kadaise grojau prestižiniame „Kaunas Jazz“ festivalyje. Tuo metu surengėme eksperimentinį ir labai netikėtą performansą. Grojome prikabinti prie lubų. Patyriau nerealių nuotykių. Kitas giliai įstrigęs faktas iš to laikotarpio: iš karto po pasirodymo džiazo festivalyje pirmą kartą apsilankiau kinų restorane. Man taip patiko kinų maistas, kad iki šiol labai dažnai juo mėgaujuosi.

11. Jau šešerius metus nelendu į jokį vandens telkinį. Maudausi tik baseine, vonioje ir duše. Kodėl? Kartą maudydamasis tvenkinyje smarkiai susipjausčiau koją. Po to karto supratau, kad galiu bristi tik tokiu dugnu, kurį gerai matau. Be to, nemėgstu apsinuoginti ten, kur daug žmonių. Man reikia privatumo (šypteli).

12. Paniškai bijau uodų, mašalų ir panašių skraidžiojančių siaubūnų. Kai aplink mane dūzgia pulkai vabzdžių, negaliu susikoncentruoti, mane apima panika. Tuomet bėgu į ramią vietelę ir slepiuosi. Beje, negaliu pakęsti, kai namuose zvimbia uodai. Jei taip nutinka naktį, keliuosi iš lovos ir prasideda medžioklė. Visuomet laimiu aš.

13. Už pirmus uždirbtus pinigus iš savo parduoto albumo įsirengiau įrašų studiją ir nusipirkau trijų kambarių butą Vilniuje. Netrukus prekyboje pasirodys trečiasis mano albumas, iš kurio vieną dainą jau groja Turkijos ir Graikijos radijo stotys.

14. Dažniausiai miegoti einu tuomet, kai jau būna patekėjusi saulė, – maždaug 4–5 valandą ryto. Iki tol rašau naujas dainas. O jei nepavyksta, žiūriu televizorių. Paryčiais per  „Discovery“ kanalą kaip tik rodo mėgstamiausią mano visų laikų televizijos laidą „Mitų griovėjai“. Galėčiau šį šou žiūrėti be perstojo (juokiasi). Ir pats kokiame nors eksperimentiniame bandyme nusifilmuočiau.

15. Pirmą kartą alkoholio paragavau, kai man buvo penkiolika. Tiesą pasakius, gurkštelėjęs alaus, vos nenugriuvau. Buvo žiauriai neskanu. Tačiau kiek vėliau ėmiau vis dažniau mėgautis svaigalais. Laimė, laiku sustojau ir jau kurį laiką nieko burnoje neturėjau. Alkoholis man yra neskanus!

„Privatu“
Komentarai
Temos Vudis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt