 |
| Algio Kriščiūno nuotr./Laimonas Pautienius |
Šis charizmatiškas ir uždegančia energija spinduliuojantis solistas jau ketveri metai gyvena Vokietijoje ir dainuoja Diuseldorfo Reino operoje. Nauji pagrindiniai vaidmenys, įspūdingi režisieriai, platus repertuaras. „Tai – teatras, kur aš pilnai galiu realizuoti save ir ten dainuodamas, jaučiu žymų progresą“, – neslepia Laimonas. Tačiau turėdamas nors kelias laisvas dienas, jis visada grižta i Vilnių ir per savaitę sugeba padaryti tiek, kiek kitiems ir per mėnesį neišeitų. Laimonui neginčijamai priklauso rekordas, kai per vieną savaitę maršrutu Diuseldorfas – Vilnius jis suskraidė net 5 kartus, kad dainuotų „bohemiečių“ „Onegino“ spektakliuose ir nepraleistų repeticijų Diuseldorfe.
Laimonai, atrodo, kad praėjusi savaitė nebuvo lengva – trečiadienį su „bohemiečiais“ repetavote G.Puccini „Bohemą“ Vilniuje, ketvirtadienį dalyvavote „Vilnius City Opera“ atidaryme, penktadienį skridote į Diuseldorfą, kur šeštadienį dainavote Johanneso Brahmso „Vokiškąjį Requiem“, o pirmadienį jau vaidinote Vilniuje, „Bohemoje“. Antradienį repetavote „Manon Lesko“ partiją... Kaip Jūs atlaikote tokį tempą?
Kažkaip atlaikau. Tikriausiai pats organizmas prisitaikė, nes žino, kad kitaip nebus (juokiasi).
Koks sezonas Jūsų laukia Vokietijoje? Kokie nauji darbai?
Šį sezoną Diuseldorfe dainuoju du man visai naujus kūrinius. J.Brahmso „Vokiškojo Requiem“ premjera jau įvyko rugsėjo 15-ąją. Pagal tą muziką yra pastatytas šiuolaikinis baletas, kuriame dalyvauja choras bei solistai. Pasirodymo metu mes stovime scenos gilumoje. Aš dainavau dviejose šio spektaklio premjerose, kurios buvo išties didingos – žiūrovų ovacijos ir aplodismentai truko daugiau nei 10 minučių. O pavasarį, kovo mėnesį, manęs laukia dar vienas naujas darbas – Fordo vaidmuo Giuseppe Verdi operoje „Falstafas“. Pastatymo režisierius – vienas žymiausių vokiečių režisierių Michaelas Hampe, kurio spektakliai buvo rodyti daugelyje pasaulio scenų – Milano „La Scala“, Londono „Covent Garden“, Paryžiaus, San Francisko, Miuncheno, Sidnejaus operose. Fordas bus mano antras didelis vaidmuo komiškoje operoje.
Kai būnu Lietuvoje šiltuoju metų laiku, mane labai traukia žemės ūkis. Turiu daržą, sodą. Dabar kaip tik sutapo mano būvimo čia ir vynuogių brandos laikas. Labai smagu, nes galėsiu važiuoti jų skinti ir daryti vyną.
Spalio pabaigoje Diuseldorfe prasidės Wolfgango Amadeuso Mozarto operos „Figaro vedybos“ pastatymas, kur dainuosiu Grafą. Premjera yra numatyta gruodžio 1-ąją dieną, o gruodžio mėnesį laukia net 9 spektakliai. Na, o Marčelą G.Puccini operoje „Bohema“ dainuosiu visą sezoną.
Apie teatrą galiu pasakyti tik šilčiausiaus ir geriausius atsiliepimus. Atvažiavęs į Vokietiją nesijaučiu būdamas svečiuose. Šiaip Duseldorfe aš jau ketvirtąjį sezoną. Dabar turiu kontraktą iki 2014 metų sezono pabaigos, o jau kitais metais man pasakys, ar su manimi pratęs kontraktą, ar reikės galvoti kažką naujo. Tame teatre yra tokia tvarka, kad likus metams iki kontrakto pabaigos yra pranešama ar teatras nori toliau bendradarbiauti. Aš tikiuosi, kad turėsiu galimybę dar tenai pasilikti. Tai teatras, kuris man duoda tokius vaidmenis, kad visiškai galiu realizuoti save, ir ten dainuodamas, jaučiu žymų progresą.
Kas Jus be darbų dar traukia i Lietuvą? Kas Jūsų širdžiai čia mieliausia?
Grįžus į Lietuvą visada labai smagu susitikti su šeima, su draugais... Labai traukia namai. Esu laimingas, kad gimiau labai gražioje vietoje, Dievo neužmirštame kampelyje – Merkinėje, gamtos apsuptyje. Čia daugybė miškų, gali grybauti, uogauti, vasaros metu labai populiarūs ežerai. Grįžti namo į Merkinę man yra didžiausia dvasinė atgaiva. Džiaugiuosi, kad galiu aplankyti gimines, mamą...
 |
| Algio Kriščiūno nuotr./Laimonas Pautienius |
Žiemos mėnesiais daugiausiai būnu Diuseldorfe, o vasarą visada stengiuosi būti namuose ir atsipalaiduoti. Kai būnu Lietuvoje šiltuoju metų laiku, mane labai traukia žemės ūkis. Turiu daržą, sodą. Dabar kaip tik sutapo mano būvimo čia ir vynuogių brandos laikas. Labai smagu, nes galėsiu važiuoti jų skinti ir daryti vyną. Tai jau tapo mano tradicija, stengiuosi vyno pasidaryti kiekvienais metais – mano tėtis tuo užsiimdavo, taigi ir aš noriu neapleisti šio proceso. Kartais nelabai pavyksta, tačiau savo reikmėms pakanka. Man kartais įdomesnis pats procesas, negu rezultatas (juokiasi).
Taip pat pasisodinau graikišką riešutą ir su nekantrumu laukiu, kada jis pradės duoti vaisius. Mėgstu pažvejoti, nors aš nesu užkietėjęs žvejys. Man tiesiog nepatinka gulėti saulėje ir nieko neveikti, o žvejyba atpalaiduoja ir laikas greičiau prabėga (juokiasi).
Vasarą stengiuosi praleisti kuo daugiau laiko Merkinėje. Šią vasarą ypač norėjau atsipalaiduoti, nes praėjęs sezonas buvo labai sunkus ir darbingas. Vasario mėnesį Diuseldorfe statėme „Sevilijos Kirpėją“, tada iškart „Manon Lesko“ Lietuvoje, o po to, be jokios pertraukos – naują „Don Žuano“ pastatymą Vokietijoje. Nuo vasario mėnesio buvau užimtas kasdien ir jaučiausi labai pavargęs po tokio maratono. Nuo liepos pradžios stengiausi pailsėti ir jokiuose koncertuose ar spektakliuose nedainavau visą vasarą.
Galbūt turite ateities svajonių?
Svajonių, be abejo. turiu, tačiau geriau apie jas neprasitarti. Kada svajonės jau taps realybe, tada galėsime ir pakalbėti (juokiasi)... O dabar aš esu susikoncentravęs darbui Diuseldorfe bei projektams, kurie laukia čia, Lietuvoje.
Artėjantį savaitgalį laukia trys „Manon Lesko“ spektakliai. Šios operos muzika man yra labai artima. Esu labai patenkintas savo blogiečio vaidmeniu, nes atsibodo jau nusistovėję geriečių vaidmenys, o Lesko yra ganėtinai tamsus. Mano praktikoje tokių herojų nebuvo daug, todėl kaskart džiaugiuosi jį atlikdamas.
